Tai patvirtina kategoriškas Bažnyčios atsisakymas panaikinti celibatą. Nors to celibato pasekmės akivaizdžios: išplitusi katalikų kunigų pedofilija, homoseksualizmas. Štai prieš kelias dienas Los Andželo (JAV) teismas skyrė bausmę Bažnyčiai: išmokėti 10 milijonų dolerių pedofilijos aukoms.
Antras iššūkis Bažnyčiai – agresyvus islamas. Tačiau kartu jos pačios požiūris į lygias moterų ir vyrų teises dera su musulmonų mulų bei rabinų pozicija. Kas atsitiko su Pauliaus pareiškimu Naujajame Testamente, esą visi mes esame pakrikštyti Kristuje ir Dievo akyse esame lygūs? „Nebėra nei žydo, nei graiko; nebėra nei vergo, nei laisvojo; nebėra nei vyro, nei moters: visi jūs esate viena Kristuje Jėzuje“ (Gal 3,28).
Tačiau kitaip nei protestantai, Bažnyčia kategoriškai pasisako prieš moteris kuniges. Kitaip tariant, tai yra pats tikriausias uždaras, įslaptintas, autoritarinis vyrų klubas.
Katalikų bažnyčia nėra demokratinė institucija. Popiežius gali veik vienasmeniškai priimti bet kokį sprendimą. Sprendimai priimami už uždarų durų ir tik blogiausios žinios, kaip jau apkalbėti dešimtmečiais slepiami pedofilijos skandalai ar Vatikano banko griūtis, pasiekia viešumą.
Kas, kad vienas ar kitas asmuo skirtingų asmeninių savybių tampa popiežiumi, kai esminiai būtini pokyčiai atsilieka nuo realios tikrovės reikalavimų keistis? Čia Bažnyčia visa savo esybe „iškrenta“ iš demokratijos konteksto.
Lietuvos katalikų bažnyčia ypač konservatyvi, nors joje pačioje naujoji kunigų karta siekia tokio modernizavimo, kuriame ji taptų visuomenei patrauklia institucija. Tačiau tokia ji nelabai taps, kol sieks aktyvaus dalyvavimo pasaulietinėje politikoje per užpakalines duris, kurias jiems atvėrė konservatoriai.
Klerikalizmas atstumia, tokia yra tiesa. Gyvename, ačiū Dievui, demokratinėje visuomenėje, jaučiančioje organišką pasidygėjimą agresyviu tikėjimo ir tikėjimo dogmų primetimu.
Todėl džiugu girdėti Vyskupų konferencijos vadovo vyskupo Sigito Tamkevičiaus ryžtingą, tikroje demokratijos dvasioje paskelbtą pareiškimą – atsakymą apsimetėliui katalikui LLRA pirmininkui V. Tomaševskui į jo bandymą priversti valstybines mokyklas prievarta mokyti katekizmo.
„LKB Vyskupų konferencija nepritaria prievartiniam religijos mokymui mokyklose“, - sakė vyskupas. Yra ir kiti rimti jaunesnių amžiumi kunigų pareiškimai, kaip antai vyskupo Gintaro Grušo apie homoseksualus. Jis teigia, žinoma, nesutinkąs su gėjų santuoka (tokia yra Bažnyčios doktrina), bet jokiais būdais gėjų neatstumia, nemenkina. Jis pats puikiai suvokia kilusias iš Bažnyčios uždarumo komunikacijos su visuomene problemas.
Vatikano II susirinkimas 1960 metais paskelbė pasauliui apie Bažnyčios atsivėrimą. Susirinkimo konsultantu tuo metu buvo jau atsistatydinęs popiežius Bendiktas XVI. Deja, šios idėjos nugrimzdo į praeitį. Buvęs popiežius galiausiai vėl priglaudė tuo metu ekskomunikuotą itin konservatyvią Šv. Pijaus X broliją.
Bus įdomu stebėti, kiek naujasis popiežius Pranciškus, buvęs jėzuitas, pakeis savo nuostatomis Bažnyčią. Žinoma, jokių revoliucijų nebus, bet jėzuitai garsėja savo parama mokslui. Gal čia, pagaliau, bus apsispręsta į istorijos lentyną padėti velnio išvarymo (egzorcizmo) akademiją ir pradėti siūlyti tikintiesiems kreiptis į rimtus psichologus ir psichoterapeutus?
Ar sugebės naujasis popiežius atsikratyti akis badančių Bažnyčios ydų, intrigų, uždarumo? Kiek bus iškeltas socialinio teisingumo aspektas? Lotynų Amerikos kunigai seniai garsėja savo drąsa diktatūros metu skleisti nepaklusnumą režimui ir socialinio teisingumo patosu, kurį visokios karinės chuntos traktuodavo kaip socializmo propagandą.
Ne vienas kunigas buvo nužudytas. Na, jeigu popiežius Pranciškus sugebės per savo valdymo laikotarpį bent kiek, kaip ir pridera jėzuitui, nuleisti Bažnyčią nuo aukso ir pasipūtimo kalno. Juk būtent dėl to ją nuolat krečia skandalai. Tokia pradžia būtų labai daug žadanti.
Kaip ten, beje, ta katalikių moterų teisė tapti kunigėmis? Juk Švedijos liuteronų bažnyčia jau 1958 metais paskelbė teisę moterims tapti kunigėmis. Jau yra ir kelios vyskupės. Viena 2000 metais sutuokė dvi lesbietes. Na, bet čia, kaip sakoma, tai jau iš kitos istorijos.
