Dėl seisminių daviklių - ūmūs politiniai virpesiai

Seimo narys „tvarkietis“ Kęstas Komskis ėmė patarinėti vidaus reikalų ministrui, partijos kolegai Dailiui Barakauskui, kaip organizuoti Lietuvos sienos su Baltarusija apsaugą. Opozicijos atstovams ir apžvalgininkams toks parlamentaro elgesys sukėlė šypseną, nes būtent K. Komskis žiniasklaidoje ne kartą buvo siejamas su kontrabanda.

Seimo narys K. Komskis sako, kad jo įvaizdį gadina politiniai oponentai.<br>V. Balkūnas
Seimo narys K. Komskis sako, kad jo įvaizdį gadina politiniai oponentai.<br>V. Balkūnas
Daugiau nuotraukų (1)

Martynas Čerkauskas

Mar 15, 2013, 9:44 PM, atnaujinta Mar 9, 2018, 10:08 PM

Pagėgių kraštą, per kurį į Lietuvą plaukia kontrabandinės cigaretės, jau ilgą laiką valdo partija „Tvarka ir teisingumas“. K. Komskis anksčiau buvo savivaldybės meras. Dabar Pagėgius valdo jo brolis Virgilijus. Dėl šių aplinkybių pasiturinčiai gyvenanti Komskių giminė ne kartą buvo atsidūrusi žiniasklaidos ir politikų kritikos taikinyje.

Siūlo įrengti bokštus

Šią savaitę Seimo vicepirmininkas K. Komskis viešai kreipėsi į ministrą D. Barakauską ir paragino jį atsisakyti planų 66 kilometrų ilgio Lietuvos ir Baltarusijos sienos ruožo apsaugą sustiprinti belaidžiais seisminiais davikliais.

Seimo nario manymu, šie davikliai yra neveiksmingi nei finansine, nei saugumo prasme. Be to, juos gamina tik Rusija. Pasak jo, efektyviau šį pasienio ruožą būtų galima apsaugoti įrengus bokštus su vaizdo stebėjimo kameromis.

Informaciją, kad pasieniečiai gali pasirinkti netinkamą įrangą, K. Komskis teigė sužinojęs bendraudamas su pasieniečiais.

Tuo tarpu ministras D. Barakauskas portalui lrytas.lt teigė, kad valstybės sienos ties Lavoriškėmis ir Padvarionimis apsaugos stiprinimo projektas tik pradėtas, todėl jį komentuoti dar anksti. Kol kas neaišku, kokia technologija bus pasirinkta.

Patarimai pasirodė įtartini

Apie tai, kad K. Komskis gali būti susijęs su kontrabanda, praėjusioje Seimo kadencijoje garsiai prabilo tuometė Seimo pirmininkė Irena Degutienė. Ji abejojo, ar K. Komskis dėl šių aplinkybių galėjo vadovauti Seimo Antikorupcijos komisijai.

„Keista, kad žmogus iš Pagėgių, kuriuose su masine kontrabanda greičiausiai susidūręs kiekvienas, patarinėja ministrui, ką daryti, o ko nedaryti saugant valstybės sieną“, - portalui lrytas.lt sakė Seimo narys Arvydas Anušauskas. Jis pastebėjo, kad sienos apsaugos reikalus kuruoja parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, o K. Komskis jam nepriklauso.

K. Komskio pareiškimai sukėlė atgarsį ir viešoje erdvėje.

„Belaidžiai seisminiai davikliai iš tiesų turi trūkumų - jie ne tokie supratingi ir sukalbami, kaip stebėjimo bokštelyje budintys zigmiai“, - socialiniame tinkle „Facebook“ juokavo „Swedbank“ analitikas Nerijus Mačiulis.

Pats K. Komskis sako, kad kontrabandininko etiketė jam buvo prilipdyta sąmoningai politinių oponentų. Jis pabrėžė be jokių apribojimų dirbantis su slapta valstybės informacija ir jam mesti įtarimai niekada nepasitvirtino.

„Dirbdamas Seime ir Pagėgiuose daug sužinojau apie valstybės sienos saugojimo specifiką. Nemanau, kad turėčiau tylėti, kai matau kažką blogo. Didžioji dalis kontrabandos į Lietuvą plūsta per Baltarusiją. Jei norime ją sustabdyti, reikia pasitelkti pačius efektyviausius būdus“, - kalbėjo Seimo narys.

Daviklius laiko efektyvesniais

Belaidžiai seisminiai davikliai yra įrenginiai, kurie aptinka žemės dirvos virpesius. Užfiksavę, kad pasienio ruože juda žmogus, davikliai siunčia signalą į artimiausią užkardą. Specialistai aiškina, kad ši technologija sugeba atskirti laukinius žvėris nuo žmonių. Pasieniečiai teigia, kad tai yra viena iš labiausiai pasiteisinusių sienos apsaugos technologijų.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos Viešųjų ryšių skyriaus viršininkas Giedrius Mišutis portalui lrytas.lt sakė, kad negalima vienareikšmiškai teigti, kad viena ar kita priemonė yra veiksmingesnė.

„Viskas priklauso nuo vietovės. Lietuvos ir Rusijos siena saugoma iš bokštų su vaizdo stebėjimo kameromis. Tačiau tas ruožas eina palei Nemuną. Ten daug atvirų vietovių, matomumas į abi puses yra puikus, sienos linija pakankamai tiesi. Šitoje teritorijoje bokštų sistema yra labai efektyvi“, - aiškino VSAT atstovas G. Mišutis.

Be to, belaidžiai seisminiai davikliai tame ruože būtų neefektyvūs, nes Nemuno pakrantėmis dažnai braidžioja žvejai. Jie keltų tuos virpesius, o pasieniečiai nuolat gautų signalus.

„Prie sienos su Baltarusija situacija yra kitokia. Ten yra miškingos, pelkėtos vietovės, siena laužyta, matomumas į vieną ir kitą pusę gali siekti tik porą šimtų metrų. Todėl bokštai tame ruože būtų mažiau efektyvūs“, - kalbėjo VSAT atstovas.

Kita priežastis, kodėl prie Baltarusijos sienos būtų naudingesni belaidžiai seisminiai davikliai – tame ruože yra vadinamoji pasienio juosta. Ją sudaro sienos apsaugos infrastruktūra: stovi ženklas, kontrolinė juosta, patrulio takas.

„Ten nėra atvira vieta, į kurią gali bet kas patekti. Todėl jei davikliai praneša apie virpesius, yra tikimybė, kad tai yra pažeidėjas“, - sakė G. Mišutis.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.