Tokią nuomonę valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras žurnalistams išdėstė penktadienį po Apeliacinio teismo posėdžio, kuriame nagrinėtas S. Versecko skundas dėl ankstesnės nutarties atmesti jo prašymą neleisti Darbo partijai jungtis su kita parlamentine partija.
„Kadangi šiandien Darbo partijos atstovai savo atsiliepime į skundą kaip ir išdėstė poziciją, kad jie mano, kad juridinio asmens reorganizacija - ne kliūtis juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei, tai pažiūrėsime ateityje, ar jų nuomonė tuo klausimu nepasikeis. Jeigu, sakykime, vyks juridinio asmens reorganizacija ir bus priimtas nuosprendis, ar nebus apeliaciniuose skunduose argumentų, kad skundas negalėjo būti priimtas prieš reorganizuotą juridinį asmenį“, - sakė S. Verseckas, paklaustas, ar mano, kad Darbo partija būsimą susijungimą gali panaudoti kaip argumentą toliau nagrinėjant bylą.
Prokuroras taip pat pabrėžė, jog teikdamas skundą nesutinka su tuo, kad „juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei taikytini principai, išdėstyti Civiliniame kodekse“.
Darbo partijos advokatas Vladimiras Buslovičius teismui pateiktame atsiliepime į prokuroro skundą teigė, kad Viktoro Uspaskicho vadovaujamos politinės jėgos jungimasis su partija „Tvarka ir teisingumas“ nepažeidžia jokių įstatymų.
Pasak, jo skundo taikymas „partijai uždraustų užsiimti tiesiogine veikla - politika“. Advokato teigimu, draudimas užsiimti tiesiogine veikla reikštų griežtos bausmės pritaikymą dar nepriėmus apkaltinamojo nuosprendžio.
„Nežinant reorganizavimo sąlygų, negalima spręsti į ateitį, koks naujas juridinis asmuo atsiras. Sprendžiamas politinis, o ne teisinis klausimas“, - teisme kalbėjo V. Busilovičius.
Tuo metu vienas kaltinamųjų Darbo partijos byloje Seimo pirmasis vicepirmininkas Vytautas Gapšys teisme dėstė, kad patenkinus skundą būtų apribota ir Konstitucijos ginama asmenų valios veikti teisė - jungtis į susivienijimus, asociacijas, bendrijas ir politines partijas.
„Taip, aš užsiminiau apie Konstitucinį Teismą. (...) Tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta apriboti politinės partijos, Darbo partijos, veiklą ta apimtimi, kad nebūtų leidžiama jai reorganizuotis, ji (nutartis) pažeistų piliečių teises pagal Konstitucijos 35 straipsnį - vienytis į politines partijas“, - vėliau žurnalistams aiškino „darbietis“.
„Konstitucinio Teismo nutarimuose yra aiškiai pasakyta, kad tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai negalima trukdyti išreikšti tokios savo valios. Todėl šiuo atveju, aš manau, būtų valstybės institucijų kišimasis“, - aiškino V. Gapšys.
Teismas sprendimą dėl prokuroro skundo skelbs antradienį. Ši nutartis bus galutinė ir neskundžiama.
S. Verseckas anksčiau Vilniaus apygardos teismo prašė apriboti partijos veiklą ir taip jai neleisti jungtis su partija „Tvarka ir teisingumas“, nes jo manymu, tokiu atveju Darbo partija išnyktų ir jos nebebūtų galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Vilniaus apygardos teismas prokuroro prašymą atmetė, pareikšdamas, kad kliūčių reorganizuoto juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei nėra. Prokuroras šią nutartį apskundė.
Apygardos teismas taip pat paskelbė, kad pagal įstatymus, naujas juridinis asmuo trejus metus bus atsakingas už Darbo partijos veiksmus.
Prašymą dėl partijos veiklos apribojimo prokuroras pateikė netrukus po to, kai Darbo partija pradėjo derybas dėl jungimosi su „Tvarkos ir teisingumo“ partija.
Baudžiamoji byla dėl galimos „juodosios buhalterijos“ toliau turėtų būti nagrinėjama kovo 18 dieną.
Darbo partija kaltinama 2004-2006 metais galėjusi neapskaityti daugiau nei 24 mln. litų pajamų ir 23 mln. litų išlaidų.
Darbo partijos pirmininkas V. Uspaskichas, V. Gapšys, Seimo narė Vitalija Vonžutaitė kaltinami organizavę apgaulingą partijos buhalterinės apskaitos tvarkymą. Šioje byloje be minėtų trijų parlamentarų kaltinama pati Darbo partija ir buvusi jos finansininkė Marina Liutkevičienė.
Darbo partijos atstovai kategoriškai atmeta kaltinimus ir bylą sako esant politine. Ši byla teismą pasiekė dar 2008 metais.
