Penktadienį portalas lrytas.lt pranešė, kad Laimutė Stankūnaitė norėtų atsisakyti valstybės apsaugos. Šiuo metu ją sergi Liudytojų ir nukentėjusių asmenų valdyba. Moteris pareiškė, kad nepasitiki Kriminalinio policijos biuro pareigūnais.
Kas yra Liudytojų ir nukentėjusių asmenų valdyba? Kokia konkrečia veikla užsiima tie kaukėti pareigūnai? Kam skiriama valstybės apsauga? Kiek lėšų skiriama svarbiems liudininkams ar nukentėjusiems asmenims apsaugoti?
Nors atsakymai į šituos klausimus yra paslėpti po devyniais užraktais, tačiau po kruopelytę galima surinkti bendrą to proceso vaizdą.
Apsauga - ir vertėjams, ir kaltinamiesiems
Nusikaltėlius, kurie pradėjo bendradarbiauti su teisėsaugos pareigūnais, pradėti saugoti Jungtinėse Amerikos Valstijose. Čia liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugai yra įkurta speciali Marshallo programa.
Nemažai buvusių mafijos narių, sutikusių duoti parodymus prieš savo bendrininkus, saugoma ir Italijoje.
Lietuvoje slapti liudininkai pradėti saugoti maždaug prieš 18 metų. Buvo sukurtas specialus padalinys, kurio tikslas – apsaugoti liudininkus, kurie sutiko duoti parodymus prieš įtakingus nusikaltėlius.
Dabar apsauga teikiama ir nukentėjusiems asmenims, kurių gyvybei gresia pavojus.
Kaukėti pareigūnai gali sergėti ne tik svarbius liudininkus ar nuo nusikaltėlių nukentėjusius asmenis. Apsauga gali būti skirta ir kitiems baudžiamojo proceso dalyviams, kuriems gali grėsti pavojus: operatyviniams darbuotojams, tardytojams, prokurorams, teisėjams, vertėjams. Net kaltinamiesiems arba įtariamiesiems.
Gali būti saugomos ir tų asmenų šeimos.
Asmenys, kuriems skirta apsauga, gyvena konspiraciniuose butuose. Kartais sergimas žmogus pareiškia norą gyventi savo namuose. Tada ieškoma kompromiso.
Saugomasis gali gauti dokumentus kito žmogaus pavarde. Įstatymai numato, kad saugomam asmeniui gali būti atlikta ir plastinė operacija.
Netikėjo liudininkų apsaugos sėkme
Iš pradžių į planus saugoti su teisėsauga bendradarbiaujančius asmenis buvo žiūrima skeptiškai. Esą Lietuva yra per maža valstybė, kad būtų galima paslėpti žmogų. Tačiau dabar ši nuomonė pasikeitė.
Prieš dešimtmetį, kai organizuotos nusikalstamos grupuotės siautė nevaldomos, Lietuvoje buvo saugoma keliasdešimt asmenų. Teigiama, kad pagal šį skaičių mūsų šalis lenkė net tokią didelę valstybę kaip Vokietija.
Liudininkai ir nukentėję asmenys gali būti saugomi ne tik kitame mieste, bet ir kitoje valstybėje. Pavyzdžiui, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ir kitose valstybėse, su kuriomis sudarytos sutartys.
Valstybės paslaptis
Kiek kainuoja vieno asmens saugojimas – nėra žinoma. Tai yra valstybės paslaptis.
Spėjama, kad suma skaičiuojama dešimtimis tūkstančių litų per mėnesį. Į tą sumą įeina ne tik pareigūnų atlygis ir konspiracinio buto išlaikymas. Už valstybės biudžeto pinigus saugomas asmuo yra aprūpinamas maistu, būtiniausiomis prekėmis ir paslaugomis. Pavyzdžiui, L. Stankūnaitei ir jos dukrai buvo teikiama psichologo pagalba. Taip pat apmokamas saugomo asmens vežiojimas. Pavyzdžiui, į teismo posėdžius ar apklausas.
Be to, saugomi asmenys yra apdrausti valstybės lėšomis. Pavyzdžiui, 1998 metais buvo nunuodytas svarbus liudininkas, davęs parodymus prieš „Vilniaus brigadą“ - Eugenijus Svirnelis-Geniukas. Jis apnuodytas chlorofosu.
Gali saugoti ir visą gyvenimą
Liudytojui ar nukentėjusiajam apsaugą gali skirti ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras, teismas ar kvotą atliekantis asmuo.
Tačiau tai nereiškia, kad bus saugomas kiekvienas norintis.
Nėra nurodyta, kiek laiko asmuo turi būti saugomas. Apsauga gali būti skiriama visam gyvenimui. Pavyzdžiui, parodymus prieš bendrininkus sutikęs duoti buvęs „Vilniaus brigados“ narys Viktoras Akmanavičius buvo saugomas daugiau nei penkerius metus. Pagal jo pateiktą informaciją buvo nuteistas ne vienas „Vilniaus brigados“ veikėjas.
