Geriausiu atveju šeimininko rūmai sulauks po trijų mėnesių, bet realiausias terminas – metai. Tiek laiko gali prireikti, kol bus įvertinta didžiulio pastato kaina ir atsiras pirkėjas. Jeigu jis iš viso atsiras.
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai vyresnės kartos vilniečiams siejasi su sostinės krepšinio komandos kovomis, koncertais ir pirmuoju Sąjūdžio suvažiavimu. Dabar tai - fiziškai nudrengtas ir morališkai pasenęs pastatas-vaiduoklis. Surasti pirkėją tokiam statiniui, ant kurio dar uždėtas paveldosaugininkų antspaudas, Ūkio banko turtą perimančiam Šiaulių bankui bus nelengva. Nustatys turto vertę
Šiaulių bankui atiteko 16 nekilnojamojo turto objektų, tarp jų - Vilniaus koncertų ir sporto rūmai bei „Žalgirio“ stadionas. Bet dabar tik vyksta perdavimo procedūra, tad Sporto rūmai ir stadionas yra tarsi niekieno. Formaliai – tai dar Ūkio banko turtas.
Šiaulių banko atstovė Daiva Grikšienė sakė, kad Sporto rūmai ir kitas perimtas bankrutavusio banko turtas iš varžytinių bus pardavinėjamas dar negreitai, nes nėra žinoma jo tikroji vertė: „Per tris mėnesius nekilnojamojo turto vertintojai turėtų nustatyti tikslią turto vertę. Tuomet turėtų būti skelbiamas viešas aukcionas, Ūkio banko kreditoriams bus sudarytos sąlygos per 9 mėnesius parduoti turtą už ne mažesnę nei ekspertų nustatytą kainą. Jeigu pavyks parduoti brangiau, skirtumas atiteks kreditoriams.“
Kol kas Sporto rūmų kaina nežinoma. Aišku, ji neturėtų būti maža, nes vien žemė aplink pastatų kompleksą kainuoja apie 50 mln. Lt.
Bet 14,7 tūkst. kvadratinių metrų pastato remontui, apytikriais ekspertų skaičiavimais, reikėtų daugiau kaip 10 mln. Lt, kitais skaičiavimais – net 100 mln. Lt.
Bet kuriuo atveju Sporto rūmai ir „Žalgirio“ stadionas bus tik lašas 1,5 mlrd. siekiančių Ūkio banko skolų jūroje.
Po dainos apie buržujų – tyla
Sporto rūmai ėmė nykti, kai 2004 m. juos įsigijo Ūkio banko investicinė grupė (ŪBIG).
Dainininkas ir architektas Algirdas Kaušpėdas prisiminė atgimusios „Anties“ koncertą Sporto rūmuose 2003 metais. Tai buvo vienas paskutinių didelių renginių legendinėje vietoje.
„Antis“ Atgimimo laikais ne kartą koncertavo Sporto rūmuose, o 2003 m. ten atliko dainą „Buržujus“. Ji – apie naujuosius lietuvius, kurie perka ir parduoda nekilnojamąjį turtą ir pagaliau gyvena „kaip Vakarų buržujai“.
Likimo ironija – būtent toks „buržujus“, naujųjų lietuvių finansų magnatas, ir pasmerkė šiuos rūmus dūlėti.
Buvusios didybės likučiai
Nekilnojamojo turto ekspertai mano, kad vargu ar pavyks parduoti rūmus vienam savininkui – tai būtų per brangu. Bet apskritai – ką galima veikti su tokiu didžiuliu sovietinės statybos pastatu, kam jis būtų tinkamas šiais laikais?
Portalo lrytas.lt žurnalistai šią savaitę apžiūrėjo rūmus iš išorės, o į vidų pažvelgė tik pro langus. Pasirodo, kad net Ūkio banko bankroto administratorius Adomas Audickas nežino, kur yra raktai nuo daugybės durų.
Daugelyje vietų stiklinės konstrukcijos apkaltos fanera, šaligatvis prie pastato ištrupėjęs.
Ant kiekvieno kampo prilipdytas administracijos perspėjimas, kad rūmų teritorijoje griežtai draudžiama gerti alkoholinius gėrimus, bet administracijos nematyti, pakampėse mėtosi tušti buteliai.
Vizijos subliūško
Įsigijęs Vilniaus sporto rūmus kaunietis V. Romanovas didelių sentimentų jiems nejautė. Milijonierius ketino jų vietoje statyti didingą modernių pastatų kompleksą ir stadioną.
Planuotos 200 mln. eurų (apie 690 mln. Lt) investicijos, projektą parengė žymus italų architektas Massimilianas Fuksas.
Bet Kultūros paveldo specialistai liesti Sporto rūmų neleido, nes jie įtraukti į Kultūros vertybių registrą. V. Romanovas per teismus bandė įrodyti, kad rūmai nėra jokia vertybė, o tik sovietmečio gremėzdas, bet jam nepavyko.
Viena vertingiausių 1971 m. pastatytų Sporto rūmų dalių yra savitos formos lenktas stogas – toks statinys yra vienintelis Lietuvoje. Fojė puošia dailininko R. Kavaliausko sukurtas banguoto medžio pano – jis iki šiol gerai išsilaikęs.
Gera akustika, bloga ventiliacija
Mažai vilčių, kad brangaus remonto reikalaujantį pastatą įsigys vienas savininkas. Todėl nežinia, ar keli akcininkai susitars dėl bendros Sporto rūmų vizijos ir juos atgaivins sporto ir kultūros renginiams.
„Koncertams vieta ideali. Puiki akustika, į vieną pusę orientuota didelė scena“, - pastato privalumus minėjo „antinas“ A. Kaušpėdas.
Vis dėlto Sporto rūmų konstrukcijose atsispindi sovietmečio statybos trūkumai. Sportininkai skųsdavosi, kad persirengimo kambariuose prasta ventiliacija, trūksta oro.
Ilgametis sostinės krepšinio komandos žaidėjas Algimantas Pavilonis sakė, kad šis sovietmečio statinys turėtų būti pritaikytas šių laikų poreikiams.
„Trūktų pagalbinių patalpų – drabužinių, persirengimo kambarių. Reikėtų kavinėms pritaikytų patalpų, nes čia buvo tik mažas baras. Konferencijų salės - taip pat. Apskritai, nemažai proto ir pinigų reikia norint rūmus prikelti naujam gyvenimui“, - kalbėjo krepšinio veteranas.
A. Pavilonis prisiminė, kad į Lietuvą atvykdavę užsieniečiai sportininkai, net amerikiečių krepšininkai rūmų nepeikdavo. Atvirkščiai, sakydavo, kad sąlygos sportuoti neblogos.
Rūmus būtina apšiltinti
Ilgus metus - nuo 1985 m. iki 2003 m. - Vilniaus koncertų ir sporto rūmų direktoriumi buvęs Elijas Romanovas (ne giminė V. Romanovui. – Red.) įsitikinęs, kad garsusis statinys tinka tik sporto ir pramogų renginiams. Anot jo, būtų pragaištinga, jeigu rūmus išsidalintų daugybė nedidelių firmų ir jie virstų prekyviete.
„Rūmai su 4 tūkst. žiūrovų sale turėtų nešti pelną, jei būtų gera vadyba. Aišku, reikia patobulinimų. Pavyzdžiui, pakeisti antrojo aukšto terasos langų konstrukcijas, kad būtų dar geriau matyti Gedimino pilis. Fojė su tokiu vaizdu į pilį idealiai tinka konferencijų salei“, - pagyrų rūmams negailėjo buvęs jų direktorius.
Bet E. Romanovas pripažįsta, kad būtina apšiltinti pastato sienas, keisti vietinį šilumos punktą, atnaujinti aušinimo ir ventiliacijos sistemą.
Direktorius nepamena tikslių sumų už šildymą šaltuoju metu, bet sakė, kad jau ir prieš gerą dešimtmetį, kai šiluma buvo gerokai pigesnė, sąskaitos būdavo „kosminės“. Jis teigė, kad šildymą salėje reikėdavo įjungti likus parai iki renginio.
E. Romanovas įsitikinęs, kad kapitalinio remonto Sporto rūmams nereikia, užtenka tik iš dalies atnaujinti.
„Dar 1996 m. paskaičiavome, kad gerai viską sutvarkyti, pritaikyti prie šiuolaikinių reikalavimų užtektų 5 mln. Lt. Dabar, tarkime, 10 mln. būtų per akis“, - svarstė buvęs direktorius.
Nežinia, ar paskutiniais metais prieš krizę V. Romanovas žiemą šildydavo tuščius rūmus. Jei ne, Šiaulių banko atstovai salėje ir kitose vidaus patalpose ras pelėsiais aptrauktas sienas.
Stadiono statyba įstrigo
Ūkio banko bankrotas sutrikdė ir Vilniaus savivaldybės planus šalia Sporto rūmų esantį „Žalgirio“ stadioną paversti moderniu IV klasės futbolo stadionu.
Vilniaus savivaldybė derėjosi su ŪBIG, siūlė išpirkti žemę ar keisti į kitus nekilnojamojo turto objektus, paskelbtas konkursas parengti statybos projektą 10 tūkst. vietų.
Tačiau po Ūkio banko žlugimo projekto ateitį aptraukė migla. Teoriškai „Žalgirio“ stadionas irgi turėtų būti parduodamas iš varžytynių, bet Šiaulių bankas dar negali pasakyti, ką darys su kiekvienu konkrečiu jam atitenkančiu objektu.
Stadionas atrodo geriau nei Sporto rūmai. Dalis tribūnų atnaujintos, nors išliko ir nemažai nudrengtų suolų.
1948 m. vokiečių karo belaisvių pastatytas stadionas iki 2007 metų buvo didžiausias Lietuvoje. Čia žaidė Lietuvos futbolo rinktinė, tačiau vėliau jis prarado nacionalinio stadiono statusą. Tarptautinės rungtynės persikėlė į Kauną ir Marijampolę.
Buvo svarstoma įtraukti stadioną į Kultūros vertybių registrą, tačiau visų tam keliamų reikalavimų jis neatitinka.
