Vilnius jau du dešimtmečius stato paminklą Laisvei. Stato, bet nepastato ir, kaip paaiškėjo prieš savaitę, greitai prošvaisčių neišvysime.
Nuo XX amžiaus Vilnius nesugeba pastatyti nacionalinio stadiono. Ką ten nacionalinis, jei Lietuvos sostinė neturi net gerokai mažesnio padoraus stadiono.
„Sostinė” pažvelgė į projektus, kuriuos prikelti iš mirusiųjų vilčių nedaug.
Iškilo tik tualetas
Iš praėjusią savaitę pasibaigusio konkurso Lukiškių aikštės paminklui sukurti – vėl šnipštas. Kultūros ministerijos vyriausioji specialistė Janina Krušinskaitė, atsakydama į klausimą, kodėl konkursą teko pratęsti iki balandžio pabaigos, mėgino taisyti padėtį aiškindama, kad taip pasielgta dėl techninių priežasčių.
Tačiau anksčiau valdininkai buvo prasitarę, kad nesulaukė nė vieno projekto. Neatrodo, kad kūrėjai jais užvers ir po mėnesio.
Rinkti geriausio, lengvai identifikuojamo, visuotinai priimto, tautos dvasią ir kovotojų už Lietuvos laisvę atminimą įprasminančio skulptūrinės kompozicijos projekto tiesiog nebus iš ko.
Dabar turbūt jau niekas nesuskaičiuos, kiek buvo skelbiama konkursų paminklui ir Lukiškių aikštei sutvarkyti, kiek parengta projektų.
Matydami, kaip vienas po kito žlunga konkursai, architektai, projektuotojai nuleido rankas. Ne vienas jų sakė, kad besikeičianti valdžia nežino, ko nori.
1995-ųjų gegužės 20-ąją į Lukiškių aikštės kampą, prieš buvusius KGB rūmus, atridentas Lietuvos laukų riedulys su užrašu „Šioje aikštėje bus pastatytas paminklas nežinomam partizanui ir laisvės kovotojui”.
Taigi netrukus sukaks aštuoniolika metų, kai akmuo atsirado aikštėje, o paminklo vis dar nėra. Per tą laiką šalia akmens iškilo 600 tūkst. litų kainavęs stiklinis viešojo tualeto pastatas, o paminklas – ne.
Paminklo už dyką nenorėjo
Kiek pinigų ištaškyta skelbiant Lukiškių aikštės paminklų konkursus – sunku suskaičiuoti. Pavyzdžiui, 2009 m. skelbtas simbolio „Laisvė” kūrimo konkursas neįvyko. Bet kūrėjams, užėmusiems antrąją ir trečiąją vietas, ir dviem paskatinamosioms premijoms skirta 165 tūkst. litų.
Prieš kelerius metus valdžia dejavo, kad Lukiškių aikštei sutvarkyti reikia 40 mln. litų, bet kai atsirado pasiūlymų Lukiškių aikštėje pastatyti paminklą už dyką, šis variantas atmestas.
Užjūrio architektas Jonas Mulokas ir jo šeima buvo pasišovusi padovanoti 35 metrų aukščio nerūdijančiojo plieno stogastulpį ir pastatyti reprezentacinėje Vilniaus vietoje.
Siūlo pervadinti aikštę
Tiesa, Lukiškių aikštės konkursas įvyko. Jį laimėjo bendrovė „Paleko archstudija”, parengusi projektą „Ramybė”.
„Ramybės” autoriai siūlo išryškinti dabartinius Lukiškių aikštės erdvės bruožus – trapecijos formą su supančiu liepų perimetru, o vidinį aikštės perimetrą išskirti naujomis liepų eilėmis.
Visa tai kol kas tik popieriuje. O Seimo narys konservatorius Liutauras Kazlavickas įsitikinęs, kad yra būdas, kaip greičiau sutvarkyti Lukiškių aikštę.
Prieš kelias dienas jis pareiškė, kad šiai aikštei reikia suteikti Laisvės pavadinimą. Anot parlamentaro, pakeitus pavadinimą visi jaustųsi labiau įpareigoti pabaigti pradėtą darbą.
Labiausiai kliūva rūmai
Tik paminklinis akmuo stūkso ir ant Tauro kalno. Jis skelbia, kad šioje vietoje turi stovėti Tautos namai, tapsiantys daugiafunkciu kultūros centru su tarptautinius standartus atitiksiančia koncertų sale.
Akmuo ant Tauro kalno užritintas 2007-aisiais, Tautos namus valdžia įsipareigojo pastatyti iki 2018 metų. O svarstymai apie tai vyksta jau 15 metų.
Buvo surengtas ir Tautos namų projekto konkursas, išrinktas nugalėtojas, išdalintos premijos. Ir viskas įstrigo.
Tiesa, vadinti dabartinių valdžios atstovų lėtapėdžiais negalėtume. Juk Tautos namų idėją dar 1907 m. pristatė Jonas Basanavičius. Už suaukotas lietuvių bendruomenės lėšas buvo įsigytas Tauro kalnas, kuris iki šiol išliko visuomeninės paskirties.
Anot mero Artūro Zuoko, pagrindinė kliūtis įgyvendinti Tautos namų idėją – neišspręsta Tauro kalno visuomeninės paskirties ir ant jo riogsančių Profesinių sąjungų kultūros rūmų privačios priklausomybės prieštara.
Tad savivaldybei svarbiausia atgauti Profesinių sąjungų rūmų pastatą. Jį savivaldybė ketina išpirkti arba perimti visuomenės poreikiams. Pastatas nebus renovuojamas ar perstatomas. Jį teks griauti ir pradėti visiškai naujas statybas.
„Tai turėtų būti naujas projektas. Prieš kelerius metus buvo skelbtas Tautos namų projekto įgyvendinimo konkursas, tačiau tuo metu jis buvo sustabdytas, nes profesinės sąjungos pastatą perdavė privatiems investuotojams, nors mes ir tuomet kalbėjome, kad galbūt galėtų mainais perduoti savivaldybei visuomenės poreikiams”, – kalbėjo meras.
Parama – nebent kitąmet
Kiek pinigų išleista statant nacionalinį stadioną Šeškinėje ir kas iš to išėjo, atsakyti nesunku: nuo sovietmečio styrančių griaučių vertė – 100 mln. litų. Ir dar bent 10 mln. litų reikia jiems konservuoti.
Pinigų statybvietei konservuoti šiemet nėra ir nebus. Jų savivaldybė gali tikėtis nebent 2014aisiais. Vis dėlto A.Zuokas puoselėja viltį kitąmet pradėti nacionalinio stadiono statybų gaivinimą.
Stadioną būtų galima vėl statyti pasitelkiant europinės paramos 2014–2020 metų laikotarpio lėšas. Tačiau abejonių kelia ir stadiono dydis, ir jo reputacija. Be to, ir lėšų statyboms baigti reikia daugiau kaip 300 mln. litų.
Nacionalinio stadiono idėja kilo praėjusiame amžiuje, bet jo statybos buvo nutrauktos. 2008 metais milžiniško komplekso statybas nutarta pratęsti.
Tuometė sostinės valdžia tikino, kad darbus spės baigti iki 2009 metų, kai Vilnius taps Europos kultūros sostine.
Europos kultūros sostine Vilnius tapo, bet vietoj stadiono tebestūksojo griaučiai.
Stadionas liks popieriuje
Dar vienas projektas sostinėje, pažymėtas nesėkmės ženklu, – vietoj palaikio „Žalgirio” stadiono įrengti naują ir šiuolaikišką aikštyną.
Prieš mėnesį Vilniaus savivaldybės paskelbtame konkurse pastatyti naują UEFA ketvirtos kategorijos stadioną liko vienintelis dalyvis.
Tačiau tas dalyvis – Vladimiro Romanovo Ūkio banko investicinė grupė.
Kaip vietoj apverktinos būklės „Žalgirio” stadiono iškils naujas statinys, jei paties Ūkio banko nebėra?
O planai buvo gražūs. Savivaldybė buvo numačiusi, kad investuotojas stadioną pastatys iš savo lėšų, o miestas jį išpirks per 10 metų.
Anksčiau skaičiuota, kad toks stadionas galėtų kainuoti apie 70–80 mln. litų, o jo įrengimo darbai neturėtų trukti ilgiau nei trejus metus.
