Tragedija, šįmet nusinešusi pustrečio šimto gyvybių Brazilijos naktiniame klube, priminė ir siaubingus Lietuvos įvykius, kuomet rakandais ir senienomis užgriozdinti evakuacijos išėjimai įkalino gyventojus ugnyje.
Svarbiausio dalyko netikrina
Lietuvoje veikiančiuose naktiniuose baruose avariniai išėjimai tikrinami tik kartą per porą-trejetą metų, o prieš atvykdami į objektą, pareigūnai informuoja savininkus, kad šie spėtų pasiruošti.
Tokia padėtis nestebina net pačių Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų. Net išduodant leidimą alkoholio prekybai iš patalpų savininkų nereikalaujama pažymų apie patalpų priešgaisrinį parengimą.
Valdininkai, išduodami licencijas alkoholio produktų prekybai, tikrina viską, tik ne patalpų priešgaisrinį saugumą.
„Pažymų iš Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus apie patalpų priešgaisrinį parengimą neprašoma. Įmonė, norinti gauti licenciją mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, privalo turėti Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos išduotą maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą“, – kalbėjo Vilniaus savivaldybės Licencijavimo poskyrio vedėja Vida Jankauskienė.
Išėjimai - užbarikaduoti
Gaisrai Vilniaus ir Kauno daugiabučiuose privertė sunerimti ne tik daugiabučių gyventojus, bet ir ugniagesius. Patikrinę kai kuriuos daugiaaukščius, šie nemaloniai nustebo radę užgriozdintus ar net užmūrytus avarinius išėjimus. Angos balkonuose apstatytos baldais ar rakandais, nežada sėkmingos gyventojų evakuacijos daugiaaukščiuose.
San Marino naktiniame klube, sausakimšoje salėje kilusi panika lėmė žmonių spūstis, o norėdami patekti į vidų, ugniagesiai sienose mušė skyles, kadangi vienintelį įėjimą užblokavo laukan besiveržiantys žmonės.
Tokia situacija, regis, įvyko toli nuo Lietuvos, tačiau praėjusių metų įvykiai Kaune, kai negalėję pasinaudoti evakuacinėmis angomis balkonuose, žmonės šokinėjo pro juos, priminė lietuvių liaudies patarlę – rogės ruošiamos vasarą, o ratai žiemą.
Rizikuoja žmonių saugumu
Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus (VPPS) viršininko Artūro Vaišnoro teigimu, barai ir klubai tikrinami įprastine tvarka, kai patalpos rekonstruojamos, ar keičiama jų paskirtis.
„Patalpų planiniai patikrinimai, ar jos atitinka evakuacinius reikalavimus, vyksta kas porą-trejetą metų. Kartais organizuojame neplaninius patikrinimus. Nėra išskirtų reikalavimų barams ar naktiniams klubams, yra tik bendro pobūdžio reikalavimai įrengiant, rekonstruojant patalpas ar keičiant jų paskirtį“, – pasakojo A. Vaišnoras.
„Patikrinimai skelbiami iš anksto, patalpų savininkai žino apie juos. Jie vyksta, žinoma, darbo metu. Taigi, tikrinimo metu evakuaciniai išėjimai būna tvarkingi ir pažymėti, – sakė A. Vaišnoras. – Renginių organizatoriai ar patalpų savininkai evakuacijos išėjimus linkę dangstyti, slėpti po drobėmis, ar širmomis, tokiu būdu rizikuodami žmonių saugumu.“
Naktinio klubo lankytoja Dalia teigia, kad būdama klubuose apie evakuacinius planus ar išėjimus negalvoja, bet į akis, esą, nieko panašaus nekrito.
„Esu ne kartą pagalvojusi, kad mano mėgstamame klube pavojinga, nes leidžiami dūmai dusina, norisi tiesiog įkvėpti oro, kurio patalpose visuomet trūksta. Cementiniame rūsyje daug dulkių, neteko matyti langų ir durų. Laiptai ir įėjimas labai siauri, tad sunku būtų nelaimės atveju iš ten pasprukti“, – pasakojo Dalia.
