Popiežiaus inauguracijoje D. Grybauskaitė atstovaus Vilniaus kraštui?

Ką simbolizuos šalies vadovės Dalios Grybauskaitės naujajam popiežiui Pranciškui nuvežta verba? Ar ji reikš pasveikinimą visos Lietuvos vardu?

Per Kaziuko mugę sostinėje nuo seno pardavinėjamos verbos yra vadinamos Vilniaus arba Vilniaus krašto verbomis.<br>J. Stacevičius
Per Kaziuko mugę sostinėje nuo seno pardavinėjamos verbos yra vadinamos Vilniaus arba Vilniaus krašto verbomis.<br>J. Stacevičius
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Mar 19, 2013, 9:50 AM, atnaujinta Mar 9, 2018, 5:58 PM

Kai jo pirmtakas Benediktas XVI pranešė, kad dėl pašlijusios sveikatos nutarė atsistatydinti, po kelių dienų Vilniuje vykusioje Kaziuko mugėje apsilankiusi D. Grybauskaitė pasigyrė nupirkusi naujajam popiežiui verbą.

Ją pirmadienį prezidentė išsivežė į Vatikaną, kur antradienį planuojama kovo 13-ąją išrinkto naujo popiežiaus Pranciškaus inauguracija.

Kaip lrytas.lt sakė žinoma etnologė Elvyra Lazauskaitė, per Kaziuko mugę sostinėje nuo seno pardavinėjamos verbos yra vadinamos Vilniaus arba Vilniaus krašto verbomis ir būdingos tik šiam Lietuvos regionui: „Jos gaminamos iš įvairiausių sudžiovintų žolynėlių ir gėlių.

Tokias verbas žmonės Vilniaus krašte pradėjo gaminti dar XV-XVIII a., kai čia klestėjo įvairių amatų cechai. Per jiems skirtas procesijas būdavo nešami žibintai ir spalvingos puokštės, primenančios dabartines verbas.“

Suvalkijoje, Dzūkijoje ar Žemaitijoje tokių verbų gaminimo papročių nėra. Ten verbos labiau primena nedideles puokštes, kurioms surišti naudojami kadagiai, vadinamieji karklų kačiukai, medžių su išlikusiais pernykščiais lapais šakelės.

Žemaičiai, kurie pirmieji pradėjo auginti naujoviškesnius krūmus ar medžius, verboms rišti naudodavo skiepytų alyvų ar tujų šakeles.

Taip surištas verbas lietuviai nešasi pašventinti į Verbų sekmadienio mišias, vykstančias savaitę prieš Velykas.

„Seniau ne visur Lietuvoje galima būdavo rasti kadagio. Suvalkiečiai jo pradėdavo ieškoti dar gerokai prieš Verbų sekmadienį. Jei kas miške rasdavo kadagių, tai parveždavo jų šakelių ir kaimynams“, - pasakojo E. Lazauskaitė.

Būta Lietuvoje papročių, kai vaikai tėvams surišdavo verbas – puošniausia šeimoje turėdavo būti mamos arba vyriausiosios dukters verba. Todėl kartais verbos lyg kalėdinės eglutės būdavo dar puošiamos spalvotais siūlais arba kaspinais.

Jei tėvai per Verbų sekmadienį vesdavosi mažesnius vaikus į bažnyčią, jiems pakakdavo nedidelės puokštės iš kelių kadagių šakelių.

„Senovėje kiekvienam daiktui būdavo priskiriama kokia nors magiška galia. Buvo tikima – jei per Verbų sekmadienį žmogus turės gražią verbą, tai jam viskas seksis – išsiskirs gerais darbais, santykiais su artimaisiais ar šeimos nariais. Panašios magijos linija eina beveik per visas lietuvių šventes“, - pastebėjo E. Lazauskaitė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.