Didžiausia naujovė yra ta, kad prisijungę prie specialios svetainės moksleiviai ir savo mobiliuose įrenginiuose gali atsakyti į pateiktus klausimus. Pavyzdžiui, aš ir buvęs švietimo ministras G. Steponavičius visiškai tiksliai atsakėme, kad vanduo yra skystas!
Ir vėl pamoka
Tėvai, žurnalistai ir svečiai, pakviesti į „aktyviosios klasės“ atidarymą, nesikankino klausydami iškilmingų oficialių kalbų, o iškart buvo įtraukti į mokytojos Rasos Žukauskienės penktokams vedamą pamoką apie vandenį. Visi sąžiningai prijungė savo įrenginius prie nurodytos svetainės ir prasidėjo labai interaktyvus taškymasis vandenyje, be jokios grėsmės peršlapti.
Mokiniai lentoje pieštuku atidenginėjo paslėptus atsakymus, aiškindami vandens apykaitos ratą rankomis stumdė reikiamus paveikslėlius į reikiamas rato vietas, virtualiu termometru matavo virtualaus ledo ir vandens pilnų stiklinių temperatūrą, o po to „pastatę“ tą stiklinę ant nupieštos viryklės tikrino, kokioje temperatūroje vanduo garuoja.
Tuo pat metu tėvai kruopščiai pažymėjo savo telefonuose matomuose klausimynuose, kad vanduo yra skystas, bekvapis, bespalvis ir beskonis. Vėliau lentoje parodžius teisingus atsakymus, paaiškėjo, kad kai kas tiki, jog jis mėlynas ir aitrus, tačiau ne apie tai dabar kalba.
Svarbiausia – per visą pamoką nepasigirdo nė vieno skambučio ir net tėvai nerašė SMS. Tiesa, kai nutaręs prasiblaškyti atsijungiau nuo svetainės, vėl prisijungti nebepavyko. Išmintingai apsimetinėjau, kad viskas gerai, kol pasigirdo G. Steponavičiaus klausimas: „Atsijungus vėl prisijungti nepavyksta.“
Aha, aš ne vienintelis neklaužada. Tiesa, mokytoja mus nuramino – prisijungimo sesija veikia 45 min., o kadangi parodomojoje pamokoje ji buvo įjungta anksčiau, tiesiog pasibaigė numatytos pamokos laikas.
Taigi, metas klausimams – nes kiek besižavėtume technologija ir vaikų įtraukimu, kartais atrodo, kad kai kurie dalykai kainuoja daugiau negu neša naudos, o mokiniai žaisdami per pamoką įsisavina mažiau medžiagos, negu skaitydami ir rašydami.
Kaina ir vertė
„Aktyvios klasės“ projektą inicijavo, koordinavo ir sprendimus kūrė vadovėlių leidykla „Šviesa“. Taigi ir paklausiau kompanijos atstovės Jurgos Nacevičienės, kam vadovėlių leidyklai kurti projektus, kurie gresia pačių vadovėlių ateičiai?
„Mūsų tikslas nėra siūlyti tik turinį ar vadovėlį – mes siūlome sprendimus mokytojams - tai, ko reikia mokytojui ir vaikui, kad galima būtų pasiekti geriausių rezultatų.
Siūlome technologijas, turinį, darbinę aplinką, „e-šviesą“, kad mokytojas galėtų pasinaudoti visu funkcionalumu. „E-šviesa“ yra mūsų produktas nuo pradžios iki galo. Tai įvairias priemones – skaitmeninį vadovėlį, skaitmenines pratimas, internete randamus resursus, mokytojo parengtą medžiagą – leidžianti apjungti aplinka.“
Kol kas „e-šviesa“ pilnai parengta naudoti penktokams mokyti. Tačiau, anot J. Nacevičienės, pradėjusi nuo penktokų kompanija rengiasi su jais augti, kiekvienais metais siūlydama vis sudėtingesnį elektroninio mokymo paketą vis vyresniems moksleiviams.
„Mūsų mintis yra auginti kartą nuo penktos klasės. Kol kas tai tik pilotiniai projektai, tikriname galimas klaidas. Į bendrą pirmųjų trijų klasių įrengimą ir pilną aprūpinimą visu turiniu investavome apie 200 tūkst. litų.
Mokyklai suteikiame galimybę šia klase naudotis nemokamai. Aišku, jei matysime, kad tai yra naudinga, rezultatai tenkina ir sprendimas pasiteisina, mūsų tikslas bus, kad jį naudotų kuo daugiau mokyklų“, - sakė J. Nacevičienė.
Taigi, kartą paleidus produktą, tokios klasės įrengimo kaina turėtų būti apie 26-30 tūkst. litų. Beje, J. Nacevičienė paneigė prielaidą, kad Lietuva šioje srityje smarkiai atsilieka nuo Vakarų – jos teigimu, daugelis kaimynų tik bando įvairius interaktyvaus mokymo modelius, tad mes žengiame koja kojon.
„Mokytojai patvirtino, kad skirtumas yra, mokiniai labiau aktyvus, dirba noriai, o juk mokytojui ir svarbu vaiką sudominti“, – sakė J. Nacevičienė.
Mokyklos direktoriaus pavaduotoja Vaida Abramonienė patvirtino, kad šiuo metu mokykla dalyvauja projekte gauti planšetinių kompiuterių ir tada viską sujungs. O kol kas mokiniai gali naudoti specialius pultelius ar savo mobiliuosius.
„Interaktyvių lentų jau yra ne viena, tačiau viską apimantį sprendimą su paruoštu ugdymo turiniu, suplanuotomis pamokomis, pamokų struktūra, mokytojų stažuotėmis, mums teikia „Šviesa“. O juk net svajoti apie kažką panašaus pradėjome tik prieš penkerius metus“, – sakė pavaduotoja.
Techninę įrangą klasei teikė kompanija „Alma littera sprendimai“. Lenta, projektorius, pulteliai – viskas Jungtinės Karalystės gamintojo „Promethean“:
„Realiai šiuo metu Lietuvoje yra „Promethean“ ir „Smart“ išmaniosios lentos, o jų kainos labai panašios. Gamintojas pateikia visą sprendimą ir programinę įrangą, kuri leidžia kurti turinį. O kokia iš to nauda?
Kai lankėmės „Promethean“ kompanijoje, jie mums pateikė pavyzdį – girdėjote, kas yra pokemonai? Taigi, kai kurie vaikai gali išvardinti iki pusantro tūkstančio tų pokemonų vardų. Jie išmoksta, nes tai vizualu, spalvota, įdomu.
Tad kodėl reikia įdomiai mokytis tik tai kas nereikalinga – žaidžiant galima kur kas geriau įsisavinti reikiamą medžiagą“, – pakomentavo „Alma littera sprendimai“ atstovas Saulius Galinis.
