Vyriausybė giriama už bandymą išjudinti daugiabučių renovavimo procesą, sprendimą pakelti minimalų atlyginimą, stabdyti saulės jėgainių kūrimosi bumą. Valdantiesiems taip pat dedamas pliusas už tai, kad jie nepuolė vykdyti per rinkimų kampaniją dalintų populistinių pažadų.
Daugiausiai pastabų naujajam ministrų kabinetui kliuvo už blaškymąsi, lėtą sprendimų priėmimą, nežinomybę dėl Lietuvos energetikos ateities, bandymą žlugdyti privačią mediciną.
Penktadienį Algirdo Butkevičiaus vadovaujamai Vyriausybei sukaks šimtas dienų. Ji dirbti pradėjo praėjusių metų gruodžio 13 dieną.
Ekspremjeras neturi ką kritikuoti
Seimo opozicijos lyderis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos vadovas ir buvęs premjeras Andrius Kubilius dar nesuėjus šimtadieniui ne kartą priekaištavo dabartinei Vyriausybei dėl lėto darbo.
„Kai savaitės pradžioje susitinkame su kolegomis aptarti Vyriausybės darbą, neretai paaiškėja, jog nėra ką kritikuoti, nes pastaruosius mėnesius Vyriausybės veikla daugiau apsiribodavo darbo grupių kūrimu. Jokie svarbūs ir realūs sprendimai nepriimami“, - portalui lrytas.lt žurnalistams dar prieš gerą mėnesį skundėsi ekspremjeras.
Vyriausybės darbą jis pavadino lėtu veikimu, kuris gali virsti į nieko neveikimą. A. Kubilius mano, kad tokį elgesį diktuoja ir situacija šalyje – ekonomika auga, todėl naujajai valdžiai nereikia skubėti priimti karštų sprendimų.
Konservatorių lyderis įsitikinęs, jog kairiųjų valdžia vis dar raško buvusios Vyriausybės darbo vaisius, tačiau ilgainiui nieko nedarant valstybės ūkis pradės stagnuoti.
„Sveikinu Vyriausybę išgyvenus 100 dienų. Išgyvenimas – svarbiausias šių dienų bruožas. Apie darbus pasakyti nelabai ką galime. Išgyventi kurį laiką padeda nieko neveikimas“, - šios savaitės pradžioje kalbėjo A. Kubilius.
Silpniausi ministrai – „darbiečiai“
Paprašytas įvardinti didžiausias šimtą dienų dirbančios Vyriausybės klaidas, Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis taip pat tvirtino, jog ministrų kabinetas padarė kol kas per mažai darbų, kuriuos būtų galima girti arba kritikuoti.
„Premjeras žadėjo, kad Vyriausybė dirbs kaip bendra komanda. Tačiau sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio elgesys rodo, kad taip nėra. Ministras daro ką nori, o premjeras bando bėgti iš paskos ir teisintis“, - sakė E. Masiulis.
Jis mano, kad silpniausiai naujojoje Vyriausybėje atrodo Darbo partijos deleguoti ministrai, kurie neturi jokios politinės patirties. Žiniasklaida net nerašo apie jų darbus, nes kol kas ministrai neturi ką pasakyti.
„Ši valdančioji dauguma turi pakankamai didelę daugumą Seime, tačiau to neišnaudoja. Vis dar matosi, kad Darbo partija socialdemokratams yra rimtas dirgiklis ir kitas šimtadienis, kai aiškės nuosprendis Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje, socialdemokratams taps dar didesniu išbandymu“, - kalbėjo Liberalų sąjūdžio vadovas.
Patinka energetikos ministras
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda pirmuosius Vyriausybės darbus įvertino santūriai pozityviai.
„Situaciją reikia vertinti objektyviai. Per šimtą dienų negali padaryti tiek, kiek per tūkstantį“, - kalbėjo G. Nausėda. Geriausią įspūdį iš ministrų kabineto ekonomistui paliko energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius.
Vardydamas aktualius sprendimus G. Nausėda pirmiausia akcentavo greitai įvykdytą priešrinkiminį pažadą padidinti minimalų atlyginimą.
Jis taip pat gyrė operatyvų Vyriausybės sprendimą, kuris padėjo užkirsti kelią saulės elektrinių burbulo augimui, kai buvo apribotas naujų brangią elektrą gaminančių jėgainių kūrimas.
„Taip pat reikia sveikinti iš esmės pasikeitusį valdžios požiūrį į užstrigusį daugiabučių renovacijos procesą. Reikia tikėtis, kad jis bus aktyvesnis“, - teigė SEB atstovas.
Didžiausiu minusu jis įvardijo vis dar tebesitęsiančią nežinomybę dėl mokesčių ir energetikos politikos ateities. Ekonomistas visgi tikisi, kad ji išaiškės po kelių savaičių.
Lėtos apsukos geriau nei skubėjimas
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis džiaugiasi, kad naujoji Vyriausybė iškart po rinkimų nepuolė vykdyti populistinių pažadų, kurių per rinkimų kampaniją buvo pridalinta gana daug.
„Šiuo požiūriu geriau lėtos apsukos ar blaškymasis, nei skuboti ir neapgalvoti sprendimai, pavyzdžiui, keičiant mokesčius. Ši Vyriausybė darbą pradėjo kur kas geresniu metu, nei A. Kubiliaus Vyriausybė, nes buvusiai valdžiai prasidėjus krizei nebuvo laiko ilgai galvoti ir svarstyti“, - sakė N. Mačiulis.
Jis mano, kad bendrą Vyriausybės darbo vaizdą gadina kai kurių pavienių ministrų ar grupės valdančiųjų partijų atstovų keistos iniciatyvos, pavyzdžiui, bandymai pakenkti privačioms gydymo įstaigoms ar iškelta abejonė, kad valstybės įmonės turi dirbti pagal buvusios Vyriausybės patvirtintas tvarkas - skaidriai ir efektyviai.
Nori aiškumo dėl ateities
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis taip pat giria naująją Vyriausybę, kad ji iškart po rinkimų nesiėmė mokesčių sistemos perversmo.
„Tikimės, kad visi pokyčiai, jei jie vyks, bus labai paskaičiuoti. Taip pat sveikintinas pasikeitęs požiūris į renovaciją, kuri pastaruosius ketverius metus akivaizdžiai buksavo, noras naudoti daugiau biokuro mažuose miesteliuose, nes didelės šilumos ir elektros išlaidos gyventojams ir verslui yra opi problema“, – sakė R. Dargis.
Jis taip pat palaiko idėją, prieš statant dar kartą paskaičiuoti, ar Lietuvai reikalinga nauja atominė elektrinė.
„Europos Sąjungoje pagal energetikos kaštus verslui esame ketvirti. Tai labai kenkia mūsų įmonių konkurencingumui. Mes negalime užsikrauti sau dar vieno labai brangaus projekto, jei jis neatsipirks“, – mano pramonininkų vadovas.
R. Dargis norėtų, kad Vyriausybė daugiau dėmesio skirtų Lietuvos ekonomikos konkurencingumo stiprinimui, verslo sąlygų gerinimui, biurokratijos mažinimui, darbo santykių lankstumui. Šioms sritims kol kas stinga naujųjų ministrų dėmesio.
Geresnių laikų laukia vasarą
Bene geriausiai paprastiems žmonėms ir verslininkams įsiminė Vyriausybės sprendimas padidinti minimalų atlyginimą nuo 850 iki 1000 litų. Dėl to buvo prognozuotas nedarbo augimas, esą smulkūs verslininkai turės atleisti dalį darbuotojų. Bent jau kol kas tokios tendencijos nepastebimos.
„Minimalios algos padidinimas buvo vienintelis pasikeitimas, ką mes tikrai pajutome. Dabar algoms tenka skirti daugiau pinigų, reikia galvoti kur jų sukrapštyti. Tačiau jausmo, kad žmonės turi daugiau pinigų kol kas nėra, matyt, jie juos išleidžia šildymui, pabrangusiai elektrai. Laukiam vasaros ir žiūrėsim, kas bus“, - portalui lrytas.lt sakė dvidešimt kaimo parduotuvių Zarasų ir Rokiškio rajonuose valdančios bendrovės „Svaita“ vadovas Vaclovas Cibulskis.
Įmonė dėl padidėjusių išlaidų darbuotojų skaičiaus kol kas nemažina.
„Kažko gero naujoji Vyriausybė dar nepadarė. Bet ir laiko dar nedaug praėjo. Tikimės, kad kažkas pasikeis“, - kalbėjo verslininkas.
Tautą linksmino B. Vėsaitė
„Vyriausybės darbo pradžia nuvylė. Teigiamo nebuvo nieko, išskyrus renovaciją ir kovą su brakonieriais. Visa kita – arba trypčiojimas vietoje (kaip dėl elektrinės ar skalūnų), arba atvirai komunistiniai pasisakymai, kaip Vytenio Andriukaičio apie sveikatos apsaugą, arba skandalingi rankelės bučiavimai Rusijai. Kai Algirdas Butkevičius kalbėdamas užmiršta, kad mes NATO, o ne Nepriklausomų valstybių sandraugos nariai, ir kas mūsų strateginiai draugai, man norisi pabusti iš baisaus sapno“, – Vyriausybės šimto dienų pasiekimus komentavo apžvalgininkas Andrius Užkalnis.
A. Užkalniui labiausiai įsiminė ūkio ministrė Birutė Vėsaitė. „Ministrė B. Vėsaitė linksmino, bet nemanau, kad ministrės funkcija yra linksminti“, – sakė A. Užkalnis.
Ūkio ministrė B. Vėsaitė daug kam įsiminė darbo pradžioje, kai duodama interviu painiojosi kalbėdama apie tai, kokiai ministerijai ji vadovauja.
Premjero populiarumo augimas - netikėtas
Viešųjų ryšių specialistas Mykolas Katkus mano, kad pirmieji trys mėnesiai premjerui A. Butkevičiui buvo sėkmingi. Tai liudija ir ypač aukšti jo reitingai.
"Ne daug kas prieš kelis mėnesius to galėjo tikėtis", - apie rekordiškai didelius premjero reitingus kalbėjo M. Katkus.
Jis mano, kad žmonėms labai patinka A. Butkevičiaus kaip taikytojo rolė. Jis sprendžia konfliktus, kuriuose dalyvauja kur kas mažiau žmonių mėgiama Darbo partija ir jos lyderis Viktoras Uspaskichas, Lenkų rinkimų akcija ir dalį populiarumo praradusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Žmonėms daug vilčių teikia ne tik gražūs rinkiminiai socialdemokratų pažadai, bet ir tai, kad A. Butkevičius aktyvioje politikoje yra pakankamai neseniai, jo veidas dar neatsibodęs.
"A. Butkevičius nesugeba kalbėti taip konkrečiai ir aiškiai kaip A. Kubilius. Tačiau jis komentuodamas įvairias problemas sugeba išlaviruoti nesupykdydams nė vienos pusės. Jis, skirtingai nei A.Kubilius, ką nors pasakydamas nesusirenka visų kankorėžių į savo kaktą ir žmonėms, kurie už jį balsavo kol kas patinka", - mano viešųjų ryšių specialistas.
