„Arvi” įmonių grupė savo veiklą pradėjo daugiau kaip prieš dvidešimt metų.
Šiuo metu ji vienija dvi dešimtis bendrovių, kurios gamina trąšas, pašarus, cukrų, kalakutienos produktus, tvarko šalutinius gyvūninius produktus, teikia transporto bei kitas paslaugas.
Visas „Arvi” įmonių verslas yra glaudžiai susijęs su žemdirbių darbu: pavyzdžiui, grupei priklausanti bendrovė ūkininkams tiekia šiuolaikines itin veiksmingas trąšas, o jie „Arvi” gamykloms – grūdus, cukrinius runkelius.
„Visą laiką tikėjome, kad sėkmę lems drąsa, atkaklus darbas ir dėmesys partneriams bei klientams”, – sakė „Arvi” įmonių grupės valdybos pirmininkas Vidmantas Kučinskas.
Viskas vienoje granulėje
Tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje daugybę metų kalbama apie tai, kad mineralinės trąšos ilgainiui nualina dirvą. Tačiau be jų dažnas šiuolaikinis ūkis negali išsiversti.
Koks gali būti receptas? Pasak „Arvi fertis” vyriausiojo agronomo dr. Virgilijaus Paltanavičiaus, mineralinių trąšų kiekį galima sumažinti naudojant organines trąšas, kompostą, taikant sėjomainą ir kitus pažangius ūkininkavimo metodus.
„Organinių ir mineralinių trąšų deriniai leidžia sumažinti augalininkystės produkcijos savikainą, padidinti ūkio konkurencingumą ir, svarbiausia, pagerinti dirvožemio savybes.
„Arvi fertis” yra vienintelė Baltijos šalių įmonė, gaminanti trąšas, kurių vienoje granulėje yra visų augalui reikalingų medžiagų – azoto, fosforo, kalio bei įvairių mikroelementų”, – pasakojo A.Paltanavičius.
Beriant įprastą trąšų mišinį maistingųjų medžiagų koncentracija dirvožemyje pasiskirsto nevienodai, o naudojant granuliuotąsias trąšas dirvožemis pamaitinimas tolygiai.
Vis didėja dirvožemio agrocheminių tyrimų svarba. Kai ūkininkai turi dirvožemio tyrimų rezultatus, galima parinkti labiausiai ūkio sąlygas atitinkančias trąšas ir nustatyti tinkamiausias jų normas.
„Arvi fertis” augalų tręšimo filosofija – ne tik aprūpinti juos maisto medžiagomis ir gauti didžiausią derlių, bet didinti dirvožemio biologinį aktyvumą ir gerinti jo fizines bei chemines savybes”, – aiškino „Arvi fertis” vyriausiasis agronomas.
Pagal dirvožemio tipą, granuliometrinę sudėtį, ūkio ekonominę būklę, augalų biologinius reikalavimus „Arvi fertis” gali pasiūlyti platų mineralinių trąšų asortimentą.
Pavasarį ūkininkai gali pasirinkti išbandytas ir augalų fiziologinius poreikius atitinkančias trąšas NPK 17-10-14+S+Zn, NPK 17-6-14+S, NPK 17-6-11+Mg+S+B (labiausiai tinka vasariniams rapsams).
Tinka ekologiniams ūkiams
Dalis Lietuvos žemdirbių užsiima ekologiniu ūkininkavimu, tad įprastos mineralinės trąšos jiems netinka.
Seniausią cukraus fabriką Lietuvoje valdanti įmonė „Arvi cukrus” atgaivino tradiciją rengti Lauko dieną cukrinių runkelių augintojams.
Fabriko ekspertai kartu su Rumokų bandymų stotimi pradėjo nuolat atlikti tyrimus. Siekdami teikti ūkininkams profesionalias konsultacijas ir didinti ūkininkų darbo efektyvumą, jie pristatė naują sertifikuotą ekologinę trąšą – cukraus gamybos kalkinę medžiagą.
Tai pirmą kartą Lietuvoje rinkai pateikiama sertifikavimo įmonės „Ekoagros” patvirtinta cukraus gamybos kalkinė medžiaga ekologinio ūkio derliui gerinti.
Kadangi anksčiau stigo detalių tyrimų, Lietuvoje ši kalkinė medžiaga buvo naudojama tik intensyviosios žemdirbystės ūkiuose.
Tačiau nuo šiol ją drąsiai gali naudoti ir ekologinių ūkių savininkai. Kompleksinėmis dirvožemio gerinimo savybėmis pasižyminti kalkinė medžiaga naudojama ne tik dirvos pH reguliuoti, mechaniniam jos atsparumui didinti, bet ir derlingumui pakelti. Ekologinės gamybos ūkiams tai ypač svarbu.
„Įvertinus įmonės „Arvi cukrus” cukraus gamybos procese susidarančios kalkinės medžiagos technologiją, jos cheminę sudėtį ir savybes, galima teigti, kad ji gali būti naudinga ir efektyvi ne tik runkelių augintojams, bet ir rapsus, kviečius ar kitas javų kultūras auginantiems ūkininkams.
Manau, cukraus gamybos kalkinės medžiagos naudojimas ekologiniams ūkiams padės išspręsti nemažai bėdų: tokių kaip dirvožemio mechaninių ir cheminių savybių pagerinimas, derliaus padidinimas”, – aiškino Aleksandro Stulginskio universiteto Agroekologijos centro vadovas doc. dr. Juozas Pekarskas.
Siūlo ir kompostą
Kita „Arvi” grupės įmonė „Arvi kalakutų fermos” pasiūlė ūkininkams ir sodininkams organinę dirvos gerinimo priemonę – brandintą kalakutų mėšlą. Kitaip tariant, kompostą. Jis ne tik nealina dirvos, bet ją ir sodrina. Atsižvelgus į dirvožemio tyrimus, būtina pasirūpinti ir organinės medžiagos jame gausinimu, našumo palaikymu ir didinimu.
Vienas svarbesnių rodiklių – mėšlo tręšiamoji vertė ir rūgštingumas, kuris vidutiniškai siekia 6–9 pH. Sausųjų medžiagų jame būna apie 30 proc., kita dalis – vanduo, jame yra visų augalams reikalingų maisto medžiagų – mikroelementų, įvairių fermentų.
„Vis dažniau ūkininkai renkasi mineralines trąšas kartu su organinėmis. Brandintas kalakutų mėšlas – organinės trąšos, brandintos 2 metus ir turinčios gerą rūgštingumo rodiklį – daugiau nei 8 pH.
Šias trąšas sudaro 18,36 proc. organinių medžiagų, tad jos geriausiai tinka grūdams ir šakniavaisiams. Lengvai iškratomos ir įdirbamos trąšos padidina augalų derlingumą, ekologinį dirvos švarumą, silpnina neigiamą pesticidų poveikį augalui.
Jos teigiamai veikia augalų kvėpavimo ir šaknų susiformavimo procesus, didina atsparumą ligoms, mažina jautrumą šalnoms, sausrai, piktžolėms ir kitiems nepalankiems veiksniams. Lapuose padidėja chlorofilo kiekis, augalai atrodo gražesni, sveikesni ir derlingesni”, – pasakojo Aleksandro Stulginskio universiteto docentas dr. Vytautas Liakas.
Paukščiams reikalingi tinkami lesalai
„Arvi” įmonių grupė siūlo įvairių produktų ne tik augalininkystės sektoriui. Grupei priklausanti bendrovė „Marijampolės pašarai” jau seniai rūpinasi, kad paukštininkystės ūkius pasiektų preciziškai subalansuoti kombinuotieji pašarai.
Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gyvūnų technologo Mindaugo Lazdausko, paukščių mėsos skonį daugiausia lemia būtent lesalai.
„Marijampolės pašarų” specialistai gamina puikiai subalansuotus pašarus, todėl jais penimi paukščiai užauga sveiki, o mėsa būna malonaus skonio. Bendrovės specializacija – gaminti lesalus kalakutams ir broileriams.
„Bendradarbiaudama su vietos ir kaimyninių šalių paukščių augintojais įmonė laikosi aukštų pašarų gamybos standartų, kuo daugiau naudoja vietinės žaliavos, o per metus pagamina 50 tūkst. tonų kokybiškų, tiksliai subalansuotų kombinuotųjų pašarų.
Pašarai yra termiškai apdorojami, todėl geriau virškinami ir taip išvengiama bakteriologinės taršos. Naudodami juos augintojai gali pasiekti geriausių rezultatų”, – sakė M. Lazdauskas.
„Marijampolės pašarų” įmonėje pagamintų pašarų ir „Arvi kalakutų fermose” užaugintų kalakutų kokybę jau įvertino Lietuvos, Skandinavijos ir kitų šalių vartotojai.
