Ledo ritulininkų gyvenimas visada sukosi aplink vieną komandą – Elektrėnų „Energiją”. Sukosi sukosi, kol nusirideno iki LLRF bankroto, nes iš vieno miestelio kilę buvę draugai tapo priešais.
LKF bankrotas negresia – jos metinis biudžetas siekia 10 mln. litų, bet federacijos vadovus kaip magnetas traukia problemų turintis klubas.
Verslininkas V. Romanovas įstūmė Kauno „Žalgirį” į daug didesnę duobę nei buvusi, iš kurios jis skelbėsi išgelbėjęs prieš keletą metų. Dėl nuo realybės atitrūkusio veikėjo legendinio klubo skolos, kaip kalbama, gali būti didesnės nei 25 milijonai litų.
Įsikišus A. Saboniui gelbėti „Žalgirio” buvo pasiųstas solidų postą LKF užimantis P. Motiejūnas, bet jaunas krepšinio vadybininkas nepanoro prisiimti visos rizikos dėl galimos nesėkmės, todėl ir toliau liko šiltame LKF vykdomojo direktoriaus poste ir supainiojęs interesus sukūrė akis badančią situaciją.
Kodėl LKF mato tik vieną klubą, jei daugiau nei pusė Lietuvos krepšinio lygos (LKL) komandų turi finansinių sunkumų?
Antai keletą mėnesių algų irgi negaunantys šiuo metu antrąją vietą LKL užimančio Klaipėdos „Neptūno” krepšininkai dar anksčiau negu žalgiriečiai svarstė boikotuoti rungtynes.
Bet uostamiestis – Lietuvos pakraštyje, todėl federacijos žvilgsnis taip toli nesiekia.
Jei pasiektų, gal irgi bent vienas iš beveik dviejų dešimčių LKF darbuotojų būtų gavęs savo prezidento nurodymą padirbėti Klaipėdoje. Juk tai visai nepavojinga, nes galima pasilikti ir atsarginį variantą.
Pavojų įžvelgia tik prancūzai sakydami: jei vairuoji automobilį ir tuo pačiu metu glamonėji moterį, vadinasi, nė vieno darbo nedarai gerai.
