Šios kapinaitės - išskirtinės, prieš porą metų įrašytos į Kultūros vertybių registrą. Kažkada šioje vietoje buvo laidojami skenduoliai, kalbama, kad čia ilsisi visa vieno nuskendusio vokiečių laivo įgula.
„XIX amžiaus pabaigoje kapinėse pradėti laidoti Karklės gyventojai. Tai liudija dar išlikę keletas autentiškų paminklinių krikštų, žemų medinių ir metalinių kryžių. Kai kurie jų nuo neprižiūrimų kapų jau surinkti, bus restauruoti ir eksponuojami“, - sakė Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas.
Kapines ant kopų skardžio jis lanko jau dešimtmetį ir pastebėjo, kad kasmet 1-2 metrus skardžio nuplauna vanduo, nupusto vėjai.
Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, kitų šalių pavyzdžiai rodo, kad bet kokia kova su stichija - beprasmiška.
Karklės gyventojai ragina ką nors daryti, nes kapinės per pastarąjį pusšimtį metų susiaurėjo maždaug 50 metrų, o pajūryje po audrų jie kartais aptinka besimėtančių kaulų iš senųjų kapų.
Karklės bendruomenės atstovai kreipėsi į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą, prašydami imtis priemonių stabdyti jūros bangų daromą žalą kopoms.
„Yra keletas senųjų kapinių tvarkymo variantų. Kol kas mokslininkai nepateikė galutinių išvadų, kuris geriausias. Vienas jų - nieko nedaryti ir viską palikti gamtos valiai, kitas - rengti hidrotechninius įrenginius.
Buvo planuota statyti maždaug 60 metrų ilgio gabioną - metaliniu tinklu apjuostą akmenų sienelę, kuri sulaikytų bangų mūšą, tačiau pritrūko pinigų“, - sako Pajūrio regioninio parko vadovas Darius Nicius.
Jo teigimu, pinigų skardžiui tvirtinti galima tikėtis tik iš 2014-2020 metų krantotvarkos programos.
Tačiau D. Nicius nemano, kad situacija yra tokia bloga, kaip atrodo vietiniams gyventojams. Vyksta natūralūs procesai.
Kapinės įrengtos ant tvirto moreninio skardžio, kuris yra atsparesnis gamtos procesams negu smėlis. Tačiau jį per pavasarinius atlydžius veikia gelmėse susiformavę šaltiniai, plauna jūros mūša.
Senosios Karklės kapinaitės užima 0,25 hektaro. Jose yra apie 200 kapų.
Kapinėse išlikę XIX a. antroje pusėje gimusių Karklininkų kaimo gyventojų kapų. Palaidotųjų pavardės būdingos pajūrio gyvenviečių lietuvininkams - Plennis, Tydekas, Mykolait, Gibbisch, Macpreits, Lenart, Bastions, Zwikis ir pan.
Dabar čia laidojami tik tie, kurie turi šeimos kapavietes. 1981 metais ant kopos pajūryje atgulė ir poetas keturvėjininkas Salys Šemerys - Šmerauskas, vienas iš Lietuvos buriavimo pradininkų.
