Po ketverių metų pertraukos žemės ūkio srityje dirbantys žmonės šiandien renkasi į Kauno sporto halėje vykstantį Visuotinį žemdirbių suvažiavimą, kuriame dalyvauja beveik 3000 delegatų.
- Kokios priežastys paskatino šaukti Visuotinį žemdirbių suvažiavimą? - lrytas.lt paklausė Žemės ūkio rūmų pirmininko Andriejaus Stančiko.
- Pernai vasarą rūmų prezidiumo nariai svarstė, kada vertėtų rengti suvažiavimą. Dauguma žmonių nusprendė, kad visus lūkesčius reikia išsakyti naujajai Vyriausybei, kuri bus suformuota po pernai spalio mėnesį vykusių Seimo rinkimų.
- 2009-ųjų pavasarį vykęs Visuotinis žemdirbių suvažiavimas buvo itin emocingas, o tuometinis premjeras Andrius Kubilius buvo išlydėtas švilpimu ir piktais šūksniais. Ar šiemet žemdirbių nuotaika - geresnė?
- Nuotaika nėra labai džiugi. Liko gausybė problemų ir į gerąją pusę reikalai juda labai sunkiai.
Žemdirbiams per 20 metų teko iškęsti gausybę reformų, politikai kartais priimdavo trumpalaikius įstatymus tik dėl asmeninių interesų.
Neverta tikėtis, kad visi šypsosis ir džiūgaus. Tačiau mūsų norai yra aiškūs, o pasiūlymai - konstruktyvūs. Pateiksime rezoliuciją ir viliamės, kad šalies valdžia bent jau artimiausius ketverius metus vadovausis šiuo dokumentu.
- Kokie klausimai šiandien yra patys aktualiausi žemdirbiams?
- Pagrindinis dalykas ūkininkui - žemė, kuri yra svarbiausia gamybos priemonė. Viena pagrindinių diskusijų temų - prekyba žeme, jos pardavimas užsieniečiams.
Baigiasi pereinamasis laikotarpis ir nuo 2014 metų pradžios užsieniečiams gali būti suteikta teisė pirkti žemės sklypus Lietuvoje. Beje, jie tai daro ir dabar, nes randa landų įstatymuose.
Žemdirbiai norėtų žemės pardavimą užsieniečiams susieti su tiesioginių išmokų dydžiu. Kai išmokos Lietuvoje susilygins su išmokomis kitose Europos Sąjungos šalyse, tuomet neturėtų likti ir apribojimų pirkti žemę Lietuvoje.
- Kokių pokyčių siekiate mokesčių sistemoje?
- Mes norėtume, kad kaip tik būtų kuo mažiau pokyčių.
Sudėjus visas išlaidas Lietuvos ūkininkų veiklos sąnaudos jau tampa didesnės negu senosiose Europos Sąjungos šalyse. Nors kai kam atrodo, kad Lietuvoje viskas yra pigu. Prarandame konkurencingumą.
Kaip gali valdžia mums padėti? Puikiai suprantame, kad nei viena valstybė negali gyventi nerinkdama mokesčių. Mes sutinkame mokėti esamus mokesčius, bet valdžia turėtų garantuoti, kad bent artimiausius ketverius metus, iki naujų Seimo rinkimų, neatsiras naujų mokesčių ir nedidės esami.
- Gyvenimas kaime apima ne tik iš žemės ūkio veiklą. Kokie rūpesčiai slegia kaimo žmones?
- Kai kuriose kaimo vietovėse gyvenimas sustojo prieš 20 metų. Mokyklos uždarytos, nes nėra vaikų, jauni žmonės išvyko į didmiesčius ar užsienį. Provincijos kaimas nyksta.
Ką galėtume padaryti? Smulkiems ir vidutiniams ūkininkams yra sunku išgyventi. Be žemės ūkio kaime turi būti kuriamas ir verslas, tačiau tokiam verslui reikėtų taikyti žemės ūkiui taikomus mokesčius bei kitas sąlygas.
Darbo birža moka pašalpas bedarbiams, o galėtų dalį pinigų skirti naujai įsteigtose bendrovėse pradėjusiems dirbti žmonėms. Tokiu būdu išloštume dvigubai.
Jeigu nieko nedarysime, o tik statistiškai konstatuosime faktus, po 20 metų visi Lietuvoje kalbėsime angliškai. Tikrųjų lietuvių nebeliks, nes senoji karta bus išėjusi Anapilin.
