„Žiūrėkite į tą juodą tašką. Fotografuoju. Štai, kokia graži močiutė.“
„Eik jau, vaikeli, ką čia graži, jau devyniasdešimt pirmus pradėjau, mirti laikas, kam man tas pasas?“
„Ne, močiute, išduosime dokumentą ir dar turėsite gyventi tol, kol galios jūsų pasas.“
Panašus pokalbis rezgasi dažnuose namuose, į kuriuos vyksta Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono policijos komisariato VPS Migracijos grupės vyresnioji specialistė Dijana Selemonavičienė ir policijos pareigūnas Edgaras Marozas.
Nufotografavus mobiliuoju biometrinių duomenų nuskaitymo aparatu dar paprašoma priglausti rankos pirštus prie raudonai švytinčio langelio – paimami pirštų atspaudai ir paprašoma pasirašyti. Tačiau parašo padėti ligų kamuojami ar seni žmonės dažnai nebegali.
Teikiant šią paslaugą specialistams teko pasukti galvas, kad, fotografuojant mobiliuoju biometrinių duomenų nuskaitymo aparatu, nebūtų matyti aplinkos – kabančių paveikslų, margų tapetų ar sienos briaunų. Teko įsigyti nedidelį baltą tentą, kuris palaikomas už fotografuojamojo nugaros. Jei žmogus dar pats sėdi, tuomet puiku. Bet jei jis kojų negali nuo lovos nuleisti ar atsisėsti, jau tenka suktis. Juk aparato nepadėsi ant žmogaus kojų. Bet išeitis randama ir iš aplankytųjų namų dar nė karto neišvažiuota neatlikus užduoties.
Tokius žmones globojantys artimieji dėkingi atvykusiesiems. Mat ką daryti: nešti neštuvais neįgalius ir senus žmones, gulinčius ant lovų, nebepaeinančius, sunkiai judančius?
Raseiniškės Antaninos Paulauskienės marti Nijolė prisiminė, kaip buvo sunku senutę nugabenti pas dantų gydytoją, kai prispyrė skausmas. Teko nešte nešti, nes senutei buvo lūžusi koja ir dar ne visai sugijusi.
O pasus pakeisti reikia, nes pirmieji pasai nepriklausomoje Lietuvoje buvo išduoti 1992-1993 metais. Daugiausia – 1993-siais, galiojantys dvidešimt metų. Taigi šiemet juos reikia keisti, nes be asmens dokumento negalima išduoti kitų dokumentų. Mobilus duomenų aparatas ir specialistai atėjo į pagalbą žmonėms, negalintiems išsiruošti iš namų.
Būna įvairių situacijų, tačiau žmogus nufotografuojamas, surenkami reikalingi duomenys. Pasak D. Selemonavičienės, keliaudami po atokesnius rajono kampelius jie mato įvairių vaizdų, kaip seni ar neįgalūs žmonės prižiūrimi, kokios jų sąlygos.
„Būna, kad paskambina balsas iš didmiesčio ir reikliai įsako: tokiame ar tokiame kaime gyvena mano tėvai, prašome nuvažiuoti ir sutvarkyti dokumentus. Kodėl privalome? Nes jie seni, negali atvažiuoti. O jūs, vaikai, neprivalėtumėte pasirūpinti? Atsakymas: mes neturime laiko, mes dirbame. Bet kažkas iš artimųjų privalo pasirūpinti, parašyti prašymą, kad ši paslauga būtų suteikta.“
Reikėtų priminti, kad nei artimieji, nei socialiniai darbuotojai, nei kaimynai gauti dokumento už kitą asmenį negali – žmogus turi atvykti pats. Važiuojama tik pas itin sunkius, nevaikštančius ligonius. Tokiu atveju artimieji arba globėjai turi pateikti prašymą ir to žmogaus paso ir neįgalumo arba pensininko pažymėjimo kopiją.
Pasak D. Selemonavičienės, žmonės galvoja, jog specialistai gali atvykti pas bet kurį vyresniojo amžiaus gyventoją labai greitai. Tačiau reikia transporto, kurį suteikia policijos pareigūnai, ir kuris nėra nuolat laisvas. O asmens biometriniams duomenims nustatyti ir fotografuoti reikalinga aparatūra, kuri tik viena skirta visai Šiaulių apskričiai.
„Tokių prašymų yra tikrai daug, o mobilusis duomenų aparatas – vienas visai apskričiai. Kovo 13-ąją buvo paskutinė diena, kai juo galėjo naudotis raseiniškiai. Kada vėl galės, neaišku. Taip, tai puiki paslauga žmonėms. Tačiau prašymų yra begalė ir susidaro eilė. O visi nori greitai, stebisi, kad ilgokai teks palaukti“, - sako specialistė.
Kai pasas nebegalioja
Pensininkams, pateikusiems pažymėjimą, ir asmenims iki aštuoniolikos metų pasirinktinai už pasą arba asmens tapatybės kortelę tereikia mokėti pusę kainos. Neįgaliesiems, kurių darbingumas yra iki 40 proc., dokumentai išduodami nemokamai. Nuo rinkliavos atleidžiami vieniši pensinio amžiaus žmonės, neįgalūs asmenys iki aštuoniolikos metų, taip pat tie, kuriems nustatyta globa ir rūpyba, nuo okupacijos nukentėjusiems represuotiems piliečiams, socialiai remtiniems asmenims. Atleidžiamieji nuo rinkliavos privalo savo statusą patvirtinti atitinkamais dokumentais.
D. Selemonavičienė pasakoja apie nedažną, tačiau pasitaikančią situaciją: žmogus turi nebegaliojantį neįgalumo pažymėjimą, o pensininko pažymėjimo nėra išsiėmęs, tačiau reikia išsiimti naują pasą, nes senojo galiojimas jau pasibaigė. Tokiu atveju neįmanoma išduoti paso nemokamai arba su nuolaida, nes jis neturi neįgalumą arba pensinį amžių įrodančių dokumentų. Taigi jis privalo susitvarkyti neįgalumo, pensininko pažymėjimus, kuriuos galėtų pateikti prašant naujo paso. Ką daryti?
„Nors tai yra ir ne „pagal instrukciją“, tačiau labai išimtinais atvejais išduodame laikiną pažymėjimą“, - sako D. Selemonavičienė.
2013-ųjų bumas
Dvidešimt metų šias pareigas einanti D. Selemonavičienė prisimena, kad tada, 1993-siais, buvo panašus bumas, teko dirbti galvos nepakeliant, nuo ryto iki vakaro, net savaitgaliais. Visi norėjo lietuviškų pasų. Dabar – situacija panaši. Vasario mėnesį išduota 720 tapatybės kortelių ir 286 pasai. Vien norinčiųjų pasikeisti dokumentus kasdien priimama apie septyniasdešimt ir apie penkiasdešimt atėjusiųjų atsiimti.
Lietuvos piliečiai dabar gali pasirinkti: turėti pasą ar asmens tapatybės kortelę. Pageidaujantieji gali išsiimti abu dokumentus. Dažnai čia nulemia kaina. Išsiimti tapatybės kortelę bendrąja tvarka kainuoja tik 30 litų, o pasas – 150 Lt. Asmens tapatybės kortelės pakanka, jei neketinama keliauti už Europos Sąjungos ribų.
