Šią sukaktį valdantieji minėjo šventiškai. Ir premjeras A. Butkevičius, ir jo aplinka pažėrė srautą viešų pareiškimų, kalbų, interviu, kurių bendras vardiklis: dirbame puikiai.
Ketvirtadienį Seimo posėdyje įvyko iki šiol neregėto žanro renginys – premjeras pristatė Vyriausybės pirmųjų šimto dienų darbų ataskaitą.
Kone iškart po šventinės spaudos konferencijos A. Butkevičius su sutuoktine išskubėjo atostogauti į Gran Kanarijos salą.
Tiesa, keliautojams iš Lietuvos nuotaiką gerokai apkartino Vilniuje įstrigęs Vokietijos oro bendrovės lėktuvas.
Premjerui ir jo bendražygiams nuotaiką dar labiau stengėsi sugadinti dešinioji opozicija. Ji vėl kartojo, jog valdžia sutrikusi, nepasirengusi šalies valdymui, be to, esą tūpčioja prieš Rusiją, siekiančią energetine grandine prie savęs prikaustyti Lietuvą.
Valdantieji savo ruožtu pirmiausia vardijo darbus, kuriuos spėjo atlikti. O jų išties yra nemažai: iki 1000 litų pakelta minimali mėnesio alga, didėjančių elektros kainų pristabdymas, užkirsta neskaidri saulės energetikos plėtra, iš mirties taško judinama daugiabučių renovacija.
Tačiau tie konkretūs žingsniai opozicijai buvo nė motais – ji baksnojo į Vyriausybės neryžtingumą, pomėgį delsti, baimę užkliūti už aštresnių kampų, nesusikalbėjimą tarpusavyje.
Kaip valdžia elgsis derybų su „Gazprom” ir Rusijos valdžia apskritai fronte? Kada pagaliau apsispręs dėl to, ar statyti naują atominę elektrinę? Jei taip, tai kokią ir su kuo?
Kaip bus kovojama su skurdu ir nedarbu? Kaip bus stabdoma emigracija? Kokia bus mokesčių politika?
Į šiuos ir daugelį kitų klausimų tiek premjeras, tiek kiti valdantieji vis dar atsakinėja miglotai. Pavyzdžiui, naujos atominės elektrinės problemą Vyriausybė pradės svarstyti tik po Velykų, nors anksčiau žadėjo, jog viskas bus aišku jau kovą.
O dėl kai kurių energetikos reikalų valdžia tiesiog nesusikalba.
Premjerui A. Butkevčiui ir vienam „tvarkiečių” lyderių aplinkos ministrui V. Mazuroniui teberemiant skalūnų dujų paieškas Lietuvoje, jų partijų kontroliuojami Seimo Aplinkos ir Ekonomikos komitetai tokiems užmojams šią savaitę oficialia tarė „ne”.
Kovojant su nedarbu ir emigracija premjeras kol kas mato tik vieną vaistą – daugiabučių renovavimą.
Bet galimo jo masto, regis, neįsivaizduoja net pati valdžia.
Jau tradicinių tapusių raginimų palaukti specialios darbo grupės veiklos rezultatų ir užuominų apie galimas nedideles ar neesmines naujoves rūke tebeskęsta ir mokesčių politikos kontūrai.
Aiškumo visur turėtų būti daugiau – juk socialdemokratai ir jų partneriai galėjo ruoštis valdžiai ne šimtą dienų, o ištisus ketverius metus, per kuriuos gyveno šiltnamio sąlygomis.
Bendrą paveikslą paryškina ir paties premjero prieštaringi pareiškimai, parodantys, kad į valdžios viršūnę įkopęs politikas itin baiminasi paslysti.
Tačiau tokia taktika – kuo mažiau staigių judesių bei rizikos ir kuo daugiau visiems atvejams tinkančių kalbų – šiai valdžiai, atrodo, yra tik į naudą.
Po dešiniųjų valdymo, pasižymėjusio ir chaotiškais, ir radikaliais veiksmais, daugumai rinkėjų dabartinių valdančiųjų elgesys – lyg balzamas.
Nieko keista, jog šimtadienio proga rinkėjai valdančiajai koalicijai įteikė dar vieną dovaną. Sekmadienį Seimo rinkimų trijose vienmandatėse apygardose antrąjį turą įtikinamai laimėjo du socialdemokratai ir vienas „tvarkietis”.
Medaus mėnuo tarp naujos valdžios ir kol kas ją besąlygiškai remiančių rinkėjų daugumos, regis, tęsis ir toliau.
Kita vertus, akivaizdu, kad tai negalės trukti amžinai.
Juk Vyriausybei galiausiai reikės priimti vienokius ar kitokius sprendimus dėl svarbiausių ir aštriausių klausimų, kitaip sakant, parodyti savo tikrąjį veidą, kuris greičiausiai patiks toli gražu ne visiems.
Kol dabartinė valdžia šio momento laukia su nerimu, o opozicija su nekantria viltimi ir abi viešųjų ryšių scenoje pliekiasi, kuri labiau myli Lietuvą, skaudi realybė pati lenda į dienos šviesą.
Aiškėja, jog pirmininkauti Europos Sąjungai besirengianti ir dėl makroekonominių dalykų besiginčijanti valstybė nebesugeba atlikti kai kurių pagrindinių priedermių savo piliečiams – pavyzdžiui, garantuoti jų saugumo.
Šią savaitę netilo triukšmas dėl daugiau nei prieš mėnesį Klaipėdos rajone įvykusios tragedijos, kai keturių vaikų motiną nužudė jos vyras, nes policijos pareigūnai taip ir neatsakė į jos pagalbos šauksmą.
Dėl šio ir kitų plačiai nuskambėjusių smurto atvejų politikai ėmė į Seimą kviesti policijos vadovą S. Skvernelį, o opozicija – net grasinti interpeliacija vidaus reikalų ministrui D. Barakauskui.
Po tragedijos vėl išgirdome seną raudą: piliečių angelai sargai skęsta skurde, dėl kurio ir negali vykdyti pagrindinių savo pareigų. S.Skverneliui ėmė antrinti muitininkų, pasieniečių, ugniagesių vadovai.
Buvo sušauktas premjero ir visų minėtų tarnybų pasitarimas dėl finansavimo.
Tačiau viskas, ką po šio posėdžio galėjo pasakyti Vyriausybės vadovas, – policija šiemet gali tikėtis poros papildomų milijonų litų, kurie tikrai neuždengs žiojinčių teisėsaugos finansinių skylių.
Tiesa, vėliau A. Butkevičius pažėrė pažadų ieškoti pinigų ne tik policininkams, bet ir kitiems mažai uždirbantiems.
Pamatysime, ar Vyriausybei, užsimojusiai kurti gerovės valstybę, tas pažadų maišas nebus per sunkus.
