Baku perspėjo Vilnių, jog parlamentinę Draugystės su Kalnų Karabachu grupę vertina kaip armėnų separatizmo skatinimą regione, kuris tarptautinės teisės požiūriu yra Azerbaidžano dalis.
Tai esą gali neigiamai atsiliepti dvišaliams santykiams.
Po šių perspėjimų konservatorių frakcija Seime paragino trauktis iš Draugystės su Kalnų Karabachu grupės į ją įstojusius savo narius Vaidevutę Margevičienę ir Kęstutį Masiulį.
– Ar po Azerbaidžano perspėjimų ir konservatorių frakcijos spaudimo savo nariams Kalnų Karabacho draugų grupė neišsivaikščios? – „Lietuvos rytas” pasiteiravo šios grupės vadovės Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narės Dalios Kuodytės.
– Grupė neišsibėgiojo, joje – 11 parlamentarų.
Paklususi savo partijos raginimui pasitraukė tik viena narė – konservatorė V. Margevičienė.
– Jūsų partija – Liberalų sąjūdis – ar neragino savo frakcijos narių trauktis iš grupės?
– Mūsų partijos vadovai nepareiškė jokio nepasitenkinimo nei viešai, nei privačiai.
Manau, jie teisingai suprato, kodėl trys Liberalų frakcijos nariai nusprendė dalyvauti grupės veikloje.
– Kai kvietėte į Armėnijos nepriklausomybei paminėti skirtą renginį Kalnų Karabacho užsienio reikalų ministrą ir kūrėte Draugystės su Kalnų Karabachu grupę, turbūt supratote, kad tai supykdys Azerbaidžaną?
– Mes nekvietėme Kalnų Karabacho užsienio reikalų ministro. Žmonės iš Armėnijos, tarp jų ir vienas asmuo iš Kalnų Karabacho, atvyko Lietuvos ir Armėnijos forumo kvietimu.
Neįžvelgiu jokio pagrindo isterijai, jei ir Seime priimame svečius. Juk esame laisvos šalies parlamentarai.
Žinoma, Azerbaidžanas reagavo gal net skausmingai.
Tačiau taip atsitiko todėl, kad jie neįsigilino į esmę.
Mūsų renginio deklaracijoje kalbama būtent apie taikų Kalnų Karabacho problemos sprendimą, būtinybę plėtoti tautų bendravimą, o tuo, manau, suinteresuotos visos šalys.
– Kitaip sakant, jūs tikėjotės, kad Azerbaidžano valdžia labai įsigilins į jūsų renginio esmę, rezoliucijas ir nė kiek nesupyks?
– Tiesą sakant, aš nieko nei tikėjausi, nei nesitikėjau.
Tiesiog dariau tai, ką maniau esant reikalinga daryti – tai mano, laisvos šalies parlamentarės, teisė.
– Gal konsultavotės su mūsų šalies Užsienio reikalų ministerija?
– Ne, nesikonsultavau ir nemanau, kad turėčiau tai daryti, nes šios grupės sukūrimas neturi jokių teisinių pasekmių.
Labai svarbu laikytis principų. Juk mes atkūrėme savo valstybę remdamiesi tautų apsisprendimo teise. Kalbėdami apie Kalnų Karabachą taip pat sakome, kad reikia rasti tokį konflikto sprendimo būdą, kuris atitiktų ten gyvenančių žmonių siekius ir interesus.
Tai ne tarptautinės politikos veiksmas, o vertybinis požiūris.
Panašiai kalbame apie Tibetą, nors Kinija taip pat visada protestuoja, kai tik užsimenama apie šią problemą. Bet negi reikia tylėti bijant protestų?
Visiškai pritariu žmogaus teisių gynėjo Sergejaus Kovaliovo minčiai, kad nėra didesnio melo kaip vadinamoji realioji politika. Taip pamirštamos vertybės, žmogaus ir tautų teisės.
Svarbu – moralinės politikos vertybės
Kęstutis Masiulis
Seimo narys
„Su savo partijos vadovybe dar nekalbėjau ir nežinau argumentų, kodėl negalima dalyvauti Draugystės su Kalnų Karabachu grupės veikloje. Nežinau, kuo ši grupė gali kenkti mūsų valstybės užsienio politikai. Jei įsitikinsiu, kad šios baimės nepagrįstos, liksiu dirbti grupėje.
Tapau jos nariu, nes dar pamenu Sąjūdžio dvasią. Tuomet mes rėmėme Kalnų Karabachą, priėmėme rezoliucijas gindami armėnų tautos apsisprendimo teisę. Kas dabar pasikeitė, kad negalima net palaikyti draugiškų ryšių su Kalnų Karabacho žmonėmis?
Ne visada reikia vadovautis tik vadinamosios realiosios politikos principais. Nevalia pamiršti ir moralinės politikos vertybių. Mano simpatijos tenka Armėnijai, o ne Alijevų klano Azerbaidžano „demokratijai”.”
