Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) teisininkams jau ne kartą po ginčų su darbuotojais iš teismų teko išeiti žemai nunarinus galvą.
Neseniai jie gavo dar vieną antausį – taurę šampano už pergalę pakėlė Valstybinės ligonių kasos direktorius Algis Sasnauskas.
Mat Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino 2012-ųjų birželį tuomečio sveikatos apsaugos ministro Raimondo Šukio jam paskirtą tarnybinę nuobaudą.
Ją valdininkas buvo gavęs neva už piktnaudžiavimą tarnyba.
Ministrui užkliuvo tai, kad A. Sasnauskas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) rezervo lėšas patikėjo bankui kaip terminuotąjį indėlį, nepaskelbęs viešojo konkurso.
Teisininko išsilavinimą turintis R.Šukys pasirašė taip neprofesionaliai ministerijos teisininkų parengtą įsakymą, jog A. Sasnauskas nesugaišo nė metų, kol atsikratė tarnybinės nuobaudos.
Praloštos bylos atsirūgs?
Prie Sveikatos apsaugos ministerijos vairo stojęs socialdemokratas Vytenis Andriukaitis šiuo metu jau perstumdo kėdes ministerijoje.
Gali būti, kad būtent SAM Teisės departamento direktorė Nerija Stasiulienė pirmoji pajus šio proceso pasekmes – nuo šiol jai ir pačiai teks atstovauti ministerijai teismuose.
Iki šiol jos vadovaujamai komandai tai daryti sekėsi sunkiai.
Vien tik buvusiems darbuotojams už priverstines pravaikštas SAM pernai sumokėjo apie 110 tūkst. litų.
Mat atsikratant nepalankių darbuotojų jie būdavo taip nevykusiai atleidžiami arba nubaudžiami, kad nesunkiai rasdavo pretekstą bylinėtis.
Teismuose – lyg vaikai
Pernai vidurvasarį po trejų bylinėjimosi metų SAM pagaliau atseikėjo teismo priteistų kone 74,7 tūkst. litų buvusiam darbuotojui Gediminui Valantavičiui. Ir dar padengė 1050 litų bylinėjimosi išlaidų.
Tiek mokesčių mokėtojų pinigų ministerija iššvaistė neteisėtai jį atleidusi iš Vidaus audito skyriaus vadovo pareigų.
„Pats esu teisininkas. Mačiau, kokių klaidų daro teisininkai. Atstovaudami ministerijai teismuose jie keitė vienas kitą, nes nesuprato, ką daryti.
Procese jie atrodė kaip vaikai, bijantys savo valdžios. Ir tol nesitraukė, kol trauktis nebebuvo kur”, – prisiminė prieš metus į pensiją išėjęs G. Valantavičius.
Nuo pirmojo 2010-ųjų kovą priimto Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo iki tol, kol G. Valantavičiui 2011-aisiais vėl buvo atvertos ministerijos durys, susikaupė kone 72 tūkst. litų – po 286 litus už kiekvieną darbo dieną. Ši suma dar pasistiebė, nes SAM nepanoro iš karto skirtis su pinigais.
Pasigedo teisingumo
Sveikatos apsaugos ministerijos kancleris Rimantas Remeika, kalbėdamas apie šią bylą, visada susierzina: „Man nesuprantama, kaip teismai gali priimti tokius sprendimus.
Tai sukuria blogą praktiką. Ir parodo, kokia kreiva yra mūsų teisėsauga.
Juk ministerija 2009-aisiais visiems valstybės tarnautojams mažino kategorijas ne šiaip sau. Atlyginimų fondas buvo sumažintas kone penktadaliu ir reikėjo ko nors griebtis.”
Pasak kanclerio, pertvarkant ministeriją G. Valantavičiui buvo pasiūlyta žemesnė kategorija. Jis jos atsisakė. O vėliau teismo paprašė grąžinti būtent į tas pareigas, nuo kurių pats nusigręžė.
„Neturėjome jam mokėti tų 72 tūkst. litų už metus, kol buvo nagrinėjama byla ir jis nedirbo. Bet teismai stojo į auditoriaus pusę”, – piktinosi R. Remeika.
Savo teisininkų neužteko
Praėjusią kadenciją SAM teisininkų gyvenimą apkartino ne tik ši byla.
2009-aisiais dar vienai darbuotojai, neteisėtai atleistai iš darbo, ministerija sumokėjo kone 34,8 tūkst. litų bei padengė 3200 bylinėjimosi išlaidų.
Apskritai 2008–2012 metais SAM atsakovo vaidmuo teko net 68 bylose.
Nors Teisės departamente darbuojasi daugiau kaip 20 teisininkų, jų pečiai buvo per silpni šiems iššūkiams atremti.
2009–2010 metais ši institucija bylinėjosi ir su bendrove Etnomedijos intercentru.
Šioje byloje ministerijai teisines paslaugas teikė advokatų kontora, kuriai ministerija sumokėjo 81,58 tūkst. litų.
Teismuose SAM atsidūrė dėl to, kad nepadengė bendrovei 3 mln. litų išlaidų, patirtų kuriant nacionalinę elektroninės sveikatos sistemą.
Verdančio vandens ir į taip karštą SAM teisininkų viralą šliūkštelėjo ir Lietuvos privačių medicinos įstaigų asociacija.
Praėjusiais metais SAM vieną po kito pralaimėjo ginčus, į kuriuos įsivėlė priimdama privačioms gydymo įstaigoms nepalankius sprendimus.
Sugrįžta triumfuodami
Nors valdžios įstaigose dūzgia gausios teisininkų pajėgos, bylinėtis su atleistais darbuotojais sunkiai sekasi ir kitoms ministerijoms. Jas slegia metų metus besivelkančių bylų bagažas.
Antai septyni Kultūros ministerijos teisininkai, kurių vidutinė alga siekia 3694 litus, 2008–2012 metais teismų slenksčius mynė dėl 17 bylų.
Vieną jų pralaimėjus neteisėtai iš darbo atleistam darbuotojui teko pakloti net 191 tūkst. litų. Kita atleistam darbuotojui teisme palankiai išspręsta byla ministerijai atsiėjo dar 55 tūkst. litų.
Dar liūdnesnė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patirtis.
Neteisėtas Darbo biržos vadovo Vido Šlekaičio atleidimas jai kainavo bemaž trečdalį milijono. Po teismų maratono ministerija buvo priversta ne tik grąžinti jį į darbą, bet ir išmokėti jam 283 tūkst. litų dydžio kompensaciją už priverstines pravaikštas.
Pareigūnus atleido neteisėtai
Vidaus reikalų ministerijai teisminėse bylose atstovauja iki aštuonių teisininkų, turinčių aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.
Tačiau šioms pajėgoms nepavyko apginti sprendimo atleisti Valstybės tarnybos departamento vadovą Osvaldą Šarmavičių.
Neteisėtai atleistam departamento vadovui teismo sprendimu ministerija privalėjo išmokėti 174 tūkst. litų kompensaciją. Socialdemokratams grįžus į valdžią, su šia partija į Seimą anksčiau bandęs patekti O .Šarmavičius buvo sugrąžintas į ankstesnį postą.
Plačiai atverti valstybės piniginę, ko gero, teks dėl tuomečio vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio veiksmų iš darbo atleidžiant Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovus Vitalijų Gailių ir Vytautą Giržadą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) praėjusį rudenį nusprendė, kad V. Gailius ir V. Giržadas buvo atleisti neteisėtai.
Į Seimą išrinktam V. Gailiui teismas priteisė 25 tūkstančių litų kompensaciją neturtinei žalai atlyginti, 42 tūkstančių litų išeitinę kompensaciją ir 67 tūkstančius litų už priverstinę pravaikštą, tačiau nusprendė, kad jis neturi būti grąžintas į pareigas.
V.Giržadą VAAT nutarė grąžinti į ankstesnes pareigas ir priteisė jam 20 tūkstančių litų neturtinei žalai kompensuoti.
Be to, FNTT turės atlyginti V. Giržadui po daugiau negu 6,3 tūkst. litų už kiekvieną priverstinės pravaikštos mėnesį. Iki teismo sprendimo susidarė daugiau nei 44 tūkstančiai litų.
Šie sprendimai dar nėra galutiniai. Vidaus reikalų ministerija juos apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Taupydami persistengė?
2009–2011 metais dėl sumažinto finansavimo Teisingumo ministerija iš darbo atleido 21 darbuotoją. Trys iš jų atleidimą užginčijo teisme ir vieną bylą ministerija iš dalies jau pralaimėjo.
Teismas pripažino, kad ministerijos Personalo ir dokumentų administravimo departamento darbuotojos atleidimas buvo neteisėtas, jos naudai iš atsakovo priteista per 40 tūkst. litų.
Ūkio ministerija dėl atleistų darbuotojų 2008–2012 metais turėjo tris bylas.
Keturis teisininkus turinti ministerija visas šias bylas pralaimėjo ir atleistus darbuotojus ne tik turėjo priimti į darbą atgal, bet ir išmokėti kompensacijas.
Vienas atleistas specialistas prisiteisė 1,5 tūkst. litų, kiti du – po daugiau kaip 14 tūkst. litų.
Vienas iš bylą prieš ministeriją laimėjusių Ūkio ministerijos darbuotojų ėjo komercijos atašė pareigas užsienyje.
Išlaidų dėl neteisėtai atleistų karininkų turėjo ir Karo prievolės administravimo tarnybą reorganizavusi Krašto apsaugos ministerija.
Vienam neteisėtai atleistam karininkui už priverstines pravaikštas ministerija turėjo išmokėti bemaž 56 tūkst. litų ir grąžinti į tarnybą.
Ministerijos neišsiverčia be advokatų
* Kai kurios ministerijos neišsiverčia vien tik savo teisininkų pajėgomis ir samdo pagalbininkus iš šalies. Be jų paprastai neišsiverčiama, kai ginčai sprendžiami tarptautiniuose arbitražuose.
* Antai Energetikos ministerija, kurioje darbuojasi du teisininkai, ginčams su „Gazprom” pasitelkė teisininkus iš „Shearman & Sterling”. Kiek šios paslaugos kainuos, neatskleidžiama.
* Teisines paslaugas iš šalies yra pirkusi ir Ūkio ministerija, kurioje dirba keturi teisininkai. Už suteiktas paslaugas advokatams ministerija paklojo 50 tūkst. litų.
* Tokių išlaidų yra turėjusi ir 24 savo teisininkus turinti Žemės ūkio ministerija.
* Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimus teismui apskundusi ministerija neišsivertė be privačių advokatų pagalbos. Už ją paklojo bemaž 10 tūkst. litų.
