Laikraščių leidėjai regionuose jaučiasi pikti ir nustumti į nuošalę. Mat vieni jų buvo priimti į Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) viešinimo traukinį. Kiti taip ir liko be cento bilietams nusipirkti.
Dabar, pasikeitus valdžiai, pastarieji bado pirštais į Žemės ūkio ministeriją, kuri iki šiol paramai viešinti pinigus esą seikėjo, sverdama „myliu – nemyliu“ svarsčiais. Jie bado pirštais į nacionalinius dienraščius. Juos žeidžia aukšti jų, o kartu ir portalų lrytas.lt, „Delfi" auditorijų reitingai.
Tačiau visi žurnalistai sėdi vienos profesijos valtyje. Ir dirba konkuruodami rašinių kokybe, nepiktai pavydėdami, kai kitiems parašyti pavyksta geriau. Tiesa, rajoninių laikraščių leidėjams atrodo kitaip. Jie šnairuoja į dienraščius, nes net gal nežino, kad būtent regioninei spaudai už KPP paramos viešinimą per ketvirtį išdalijama 220 tūkst. litų, o dienraščiams tenka nepalyginamai mažiau.
Ne paslaptis: už rajoninių laikraščių nugaros stovi partijos. Ir kai KPP remiamiems projektams viešinti užsakymus nusveria faktas „nemyliu“, tenka ieškoti ir jų šmėklos. Dabartinės Žemės ūkio ministerijos nuostata – būtina peržiūrėti paramos viešinimo sutartis su regionine spauda. Anot žemės ūkio ministro patarėjos Ramunės Visockytės, pinigai paramai viešinti neturi atitekti jiems pagal „myliu – nemyliu“ principą.
„Nesvarbu, kokiai partijai rajone priklauso leidinys. Bet kokiu atveju vieni ar kiti laikraščiai pasiekia kaimo žmones. Tad pasiekti turi ir jiems skirta informacija apie KPP paramą. Todėl partijų įtakos skirstant leidiniams paramos viešinimo pinigus nebebus“, - patikino R. Visockytė.
Jos nuomone, seniai reikėjo parengti ir viešinimo kriterijus, - taisykles, kurias prieš akis turėdami žurnalistai ir redaktoriai žinotų, kaip taisyklingai rašiniuose suguldyti žinią apie paskirtą paramą.
Leidėjams apklausos – ne prie širdies
Žemės ūkio ministerijai užsakius, „Vilmorus“ šiemet vasarį apklausė Lietuvos gyventojus. Apklausos tikslas – įvertinti, kokiais informacijos šaltiniais naudojasi žmonės, norėdami sužinoti apie kaimo reikalus ir jo plėtrą.
Apklausos duomenimis, daugiausia informacijos (72 proc.) žmonės gauna iš televizijos žinių (užpernai – 77 proc.) bei kaimo reikalams ir jo plėtrai skirtų televizijos bei radijo laidų.
Spauda – kitas ne ką mažiau svarbus informacijos šaltinis. Nacionalinius dienraščius apklausoje paminėjo 22 proc. gyventojų. Kiek dažniau juose žinių apie KPP randa kaime gyvenantys žmonės: 27 proc.
Vietinius savivaldybių laikraščius kaip informacijos šaltinį minėjo 17 proc. apklaustųjų, dažniau (25 proc.) - gyvenančių kaime.
Interneto portalai – taip pat svarbus informacijos šaltinis. Bent kartą per savaitę ar dažniau „Delfi" skaitė 50 proc. apklaustų gyventojų, o portalą lrytas.lt - 41 proc. kaimo žmonių.
Kaltų yra, tik reikia surasti
„Mūsų žurnalistai bijo skambinti ŽŪM viešųjų ryšių skyriaus vadovui. Nes bijo būti apšaukti“, - antradienį susitikime su žemės ūkio ministru Vigilijumi Jukna kirto kretingiškė, laikraščio „Pajūrio naujienos“ redaktorė Vitalija Vitkauskienė.
„Beveik negauname užsakymų, susijusių su KPP viešinimu. Anksčiau sulaukdavo visi rajonų laikraščiai. Ir informacija buvo pateikiama paprastai, visiems suprantama kalba. Bet nuo ministrės Kazimiros Prunskienės laikų mums neliko nieko“, - piktinosi redaktorė.
Per tris mėnesius - 1400 litų iš vienos KPP paramos viešinimu užsiimančios bendrovės, perpus mažiau – iš kitos. Tiek ŽŪM užsakymų anaiptol netenkina „Pajūrio naujienų“.
Reikalavimai - „idiotiški“
„50 centų už 1 kv. cm ploto. Tai - įkainis, už kurį redakcijos turi pateikti paramos kaimui viešinimo informaciją. Ir mes, kad gautume tuos centus, važiuojame fotografuoti kažkokio melioracijos griovio.
Juk būtent taip rajonų laikraščiai lyg pelytės sugaudomi už patį mažiausią reklamos įkainį. Užsakovai nepaiso nei realaus tiražo, nei prenumeratorių skaičiaus“, - pyktelėjo Mažeikių rajono „Santarvės laikraščio“ leidėjas, savivaldybės tarybos narys, koalicijos „Kitaip“ narys Alvydas Balčiūnas.
Negana to, perkant KPP projektams viešinti plotą rajonų laikraščiuose už tokią kainą, nepasibodima dar paprašyti ir nuolaidos. A. Balčiūno teigimu, Vakarų Lietuvos vietos laikraščių asociacija, kuriai jis atstovauja, vienija per 30 laikraščių, kurių bendras tiražas – 125 tūkst.
Tačiau šio regiono laikraščių leidėjai užsakymų iš ŽŪM paramai viešinti gauna labai mažai . „O apskritai, kiek pinigų gavo kitų rajoninių laikraščių leidėjai? Kiek apskritai ŽŪM išleidžia pinigų viešinimui? Visa tai juk slepiama,“ - bėrė A. Balčiūnas.
Marijampolės apskrities laikraščio „Suvalkietis“ redaktoriui Gintarui Kandrotui taip pat ne prie širdies „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenys. Mat jie menkiau palankūs regioninei spaudai, nei televizijai, nacionaliniams dienraščiams ir internetui.
„Aiškinama, kad žmonės kaime daugiausia skaito dienraščius. Pats apklausiau dviejų savivaldybių gyventojus. Jose pirmadieniais didžiausią dienraštį skaito 177 gyventojai, iš jų prenumeruoja 137. „Verslo žinios“ teturi 19 skaitytojų“, - savitos statistikos pažėrė G. Kandrotas.
Reikalavimai, į kuriuos prašoma atsižvelgti, viešinant KPP paramą, anot G. Kandroto, surašomi lyg studentams giliame sovietmety. Tai ne kas kita, kaip pasityčiojimas iš magistro diplomus turinčių žurnalistų.
„Žmonės nuotraukoje turi būti neužsimerkę. Turi šypsotis, ir turi būti nufotografuoti ant melioracijos griovio krašto“, - ironizavo leidėjas.
Jo teigimu, juokinga, jei nebūtų graudu. Juk Marijampolės rajone apskritai tebuvo pateikta viena paraiška, kurioje paprašyta paramos melioracijos grioviams tvarkyti. Ir tai padarė Kaune gyvenantis žmogus, kuris apskritai nieku gyvu nesutiko fotografuotis.
„Už tą viešinimo rašinį gavome 350 litų, - kalbėjo G. Kandrotas. - Maža to, pašnekovai ne kartą guodėsi, kad vos tik rašinys apie paramą pasirodo laikraštyje, juos akimirksniu užgriūva mokesčių inspektoriai“.
Jaučiasi atstumti
Pasak Vilkaviškio krašto laikraščio „Santaka“ redaktorės Dangyros Apanavičienės, Žemės ūkio ministerija apskritai šį laikraštį iki šiol ignoravo.
„Turime 6000 skaitytojų. Bet paramos viešintojams mes – neegzistuojame.
Padarėme eksperimentą. Nuleidome reklamos įkainį iki 0,5 lito už 1 kv. cm. Nė tai nepadėjo. Atvirkščiai, pernai, kai buvau išprašyta iš ŽŪM viešųjų ryšių skyriaus, įpykau. Pakėlėme ir jai įkainius kaip visiems užsakovams. Ir šiemet, per tris mėnesius, pagaliau gavome vieną 250 litų vertės užsakymą“, - kirto D. Apanavičienė.
Esą, kas nuneigs, kad viešinimo pinigų šiam leidiniui nebuvo skiriama todėl, kad Vilkaviškis - praėjusią kadenciją opozicijoje buvusios partijos -- socialdemokratų pirmininko Algirdo Butkevičiaus rinkimų apylinkė. O jei laikraštis - opozicijos, tai jį galima ignoruoti?
