Keturių moterų Europos Žmogaus Teisių Teisme Lietuvai iškelta byla dėl gimdymo namuose tapo prioritetine. Taip mano Vyriausybės atstovė šiame Strasbūro teisme Elvyra Baltutytė. Neatmetama, kad sprendimas byloje gali būti priimtas dar šiais metais.
Praėjusių metų liepą dar tik svarstyta galimybė Lietuvai kelti bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) realiais veiksmais virto spalį. Dėl neužtikrintos galimybės gimdyti namuose į teismą kreipėsi Elena Kosaitė Čypienė ir dar trys Lietuvos pilietės.
Dvi ieškovės kreipėsi į ligoninę bei Sveikatos apsaugos ministeriją, prašydamos joms gimdant namuose suteikti kvalifikuotą pagalbą. Nei vienu atveju ji nebuvo skirta.
Panašią informaciją skunde nurodo ir trečioji gimdyvė iš Lietuvos.
Informuojama, kad Sveikatos apsaugos ministerija, pasikonsultavusi su Teisingumo ministerija, tokius savo sprendimus grindė tuo, kad Lietuvoje nėra įstatymų, kurie įpareigotų gimdymui namuose prižiūrėti skirti profesionalius medikus.
Dar viena lietuvė teigia, kad komplikavusis gimdymui namuose, ligoninėje susidūrė su itin neigiamu vertinimu. Prašo nedrausti
Visos Lietuvą EŽTT apskundusios moterys skunduose teigė, kad tokiu būdu buvo pažeistos Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos jų teisės.
Konkrečiai - 2 šios konvencijos straipsnyje įtvirtintas principas, pagal kurį kiekvieno žmogaus teisė gyventi turi būti saugoma įstatymo, ir 8 straipsnis, kuriame numatyta, kad kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo asmeninis ir jo šeimos gyvenimas.
Ieškovių skunduose teigiama, kad atsisakius gimdančioms namuose moterims suteikti kvalifikuotą medicininę pagalbą, kilo pavojus motinos ir vaiko gyvybei.
Tačiau skunde Strasbūro teismui taip pat informuojama, kad gimdyvės nereikalauja, jog ligoninės turėtų pareigą gimdyvėms į namus siųsti profesionalius medikus prižiūrėti gimdymą. Moterys tik nori, kad šalyje nebūtų draudžiama ir trukdoma kitiems sveikatos specialistams, norintiems ir galintiems padėti nėščiajai gimdyti namuose.
Vengrė bylą laimėjo
Tiesa, panašioje byloje EŽTT jau yra priėmęs sprendimą. 2010 m. į Teismą kreipėsi Vengrijos pilietė, teigdama, kad negalėjo, kaip norėjusi, gimdyti namuose, kadangi sankcijų įbaugintos pribuvėjos ir medicinos profesionalai atsisakė jai padėti priimti kūdikį.
Esą, iki tol užfiksuotas vienas atvejis, kai gimdymą namie priėmęs specialistas susilaukė sankcijų.
Teismas patenkino vengrės skundą, nuspręsdamas, kad moteris negalėjo apsispręsti, kur gimdyti dėl nuolatinės sankcijų grėsmės medicinos personalui ir nustatė, kad Vengrijos įstatymai šiuo klausimu yra nepakankamai aiškūs.
EŽTT sprendime teigiama, kad valstybė pažeidė Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8-ąjį straipsnį dėl pagarbos asmeniniam ir šeimos gyvenimui.
Toks Teismo sprendimas motyvuojamas tuo, kad žmonės turi laisvę pasirinkti, kada nori tapti tėvais ir kokiomis aplinkybėmis nori gimdyti.
Vengrijos atvejis nebūtinai tiks Lietuvai
Lietuvos Vyriausybės atstovė Europos Žmogaus Teisių Teisme Elvyra Baltutytė portalui lrytas.lt patvirtino, kad šiuo metu Vyriausybė rengia atsakymus į Teismo paklausimus šioje byloje.
Anot pašnekovės, tai, kad ši byla jau komunikuota Vyriausybei, nors peticija pateikta praeitų metų pabaigoje, rodo, kad jai Strasbūre teikiamas prioritetas. Tikėtina, kad sprendimas šioje byloje gali būti priimtas dar šiais metais.
Tačiau E. Baltutytės teigimu, interpretacijos, kad keturių lietuvių skundas bus išspręstas taip pat kaip Vengrijos pilietės, dar per daug ankstyvos.
„Kartais klaidingai interpretuojama, kad sprendimas byloje prieš Vengriją jau reiškia būtinybę leisti gimdyti namuose.
Vengrijos byloje iškeltas teisinio netikrumo aspektas. Teisiniu požiūriu situacija Lietuvoje aiškesnė, nes įstatymai nenumato medicininės pagalbos gimdant namuose.
Tačiau ar šis draudimas proporcingas, nuspręs Europos Žmogaus Teisių Teismas“, - teigė E. Baltutytė.
Paklausta, ar Vengrijos bylą galima vertinti kaip precedentą, E. Baltutytė teigė, kad kiekvienoje šalyje egzistuoja skirtingos sistemos, Teismas atsižvelgia į individualias bylos aplinkybes.
„Šiuo atveju, precedentas tai, kad teisė gimdyti namuose buvo pripažinta kaip patenkanti į Konvencijos 8 straipsniu ginamos teisės į privatų gyvenimą apimtį, todėl jos ribojimas vertintinas pagal šiuo straipsniu ir Teismo praktika nustatytus kriterijus“, - teigė Vyriausybės atstovė Europos Žmogaus Teisių Teisme.
Namuose pagimdė viena
Tačiau šiuo metu EŽTT nagrinėja ir dar du skundus dėl gimdymo namuose. Jos prieš savo valstybę pateikė dvi Čekijos pilietės.
Viena iš ieškovių abu vaikus pagimdė namuose, nes nebuvo patenkinta ligoninėse taikoma praktika. Ji norėjusi susitarti, kad gimdymo metu nebus naudojamos neprivalomos medicininės intervencijos. Be to, moteris pageidavo, kad vos gimus kūdikis liktų su ja, o ne kaip įprasta būtų atitrauktas nuo motinos stebėjimui, pasvėrimui ir pamatavimui.
Kadangi gydytojai su tokiais prašymais nesutiko, moteris gimdyti nusprendė namuose.
Ruošiantis gimdyti antrą kartą šiai Čekijos pilietei nepavyko susirasti pribuvėjų, mat jos buvo įbaugintos sankcijų. Be to, moters sveikatos draudimo brokeriai ją informavo, kad draudimas nepadengs gimdymo namuose išlaidų.
Kita pirmagimį ligoninėje pagimdžiusi Čekijos pilietė liko nepatenkinta čia suteikta paslauga, tad antrąjį vaiką nusprendė gimdyti namuose. Tačiau ir jai šalyje nepavyko rasti pribuvėjos, sutinkančios namuose priimti gimdymą, nes be leidimo tai darantiems žmonėms Čekijoje gresia didelės baudos.
Galiausiai, 2011 m. gegužę ši čekė sūnų namuose pagimdė be jokios medicininės pagalbos.
