Siekdama kovoti su mokinių neraštingumu, ŠMM sukūrė priemonių planą, tačiau pinigų jo įgyvendinimui neranda.
„Jei nebus peržiūrėtas šių metų švietimo srities finansavimas, mes negalėsime šio plano įgyvendinti. Šį planą sukūrėme norėdami tobulinti mokinių raštingumą, o vėliau ieškosime lėšų“, – kalbėjo Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.
Įdiegus priemones, kurių įgyvendinimui ŠMM neskyrė lėšų, bus siekiama sustiprinti mokinių kalbos sandaros, rašybos, skyrybos ir kiti kalbos įgūdžiai, bendri skaitymo gebėjimai ir kultūrinis raštingumas.
ŠMM atstovų teigimu, įgyvendinus lituanistinę programą, atsiras atnaujintų ir naujų laidų, bus parengti vadovėlių ir mokomųjų knygų kalbos taisyklingumo reikalavimai.
„Visuomenės raštingumas prastėja. Mokyklose didelę įtaką mokinių neraštingumui darė testai, todėl ministerija žada didelį dėmesį skirti pradinio ir pagrindinio ugdymo programoms, o aštuntoje klasėje siekiama įvesti žinių patikriną“, – kalbėjo ŠMM specialistė Nida Poderienė.
Siekiama grįžti prie sisteminio lietuvių kalbos mokymo
Specialistų teigimu, siekiama grįžti prie sisteminio lietuvių kalbos mokymo, esą, atnaujintose programose jau yra numatyta, ką mokiniai turėtų išmokti.
„Labai atidžiai formuojamas literatūros turinys, kad jis būtų patrauklus vaikams, kad mokiniai norėtų skaityti. Mokinių pasiekimams turi įtakos kiek ir kokio ilgio tekstus jie skaito“, – pasakojo specialistė.
Mokinių apklausos duomenys rodo, kad 70 proc. mokinių skaito, jei reikia rasti konkrečios informacijos, 60 proc. – tuomet, kai reikia perskaityti privalomą literatūrą.
„Žinant, kad privaloma literatūra formuoja ir skonį, ir kultūrinį, bendrąjį akiratį - labai svarbu, parinkti tinkamą literatūrą vaikams. Atpasakojimai ugdo gebėjimą rišliai ir nuosekliai kalbėti. Daugiausia dėmesio bus skiriama kūrybiniam rašymui, kad jie gebėtų savo idėjas pristatyti, autentiškai kalbėti, tačiau diktantai taip pat niekur nedings“, – kalbėjo N. Poderienė.
Programos projekto nuostatose siūloma skaitymo gebėjimus ugdyti anksčiau – priešmokykliniame amžiuje. Tai pat siūloma iš visų dalykų mokytojų reikalauti kalbėti taisyklingai, kad šie taisydami darbus gebėtų atrasti ir pažymėti klaidas. ŠMM specialistai siūlo kalbos taisyklingumo reikalavimus įtraukti į visų dalykų mokytojų atestacijos nuostatus.
N. Poderienė: „Kalbą mokėsime, kai ji taps prestižo žyme“
„Priversti, kad mokytojai taisytų klaidas - mes negalėsime, bet jei mokytojai leidžia sau kalbėti žargonu per pamokas, tai kalbos neišmokysime. Manau, kad situacija keisis, kai kalbos mokėjimas taps socialinio kultūrinio išsilavinimo – prestižo, žyme.
Bendrojo (skaitymo ir rašymo) ir kultūrinio raštingumo pagerinimo priemonių plane taip pat siūlomas privalomas ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas socialinės rizikos šeimose gyvenantiems vaikams.
Švietimo ir mokslo ministras D. Pavalkis tvirtina, kad vaikų į mokyklą nevedančius tėvus reikėtų drausminti - mažinti pašalpas ir lengvas lengvatas, esą, apkarpius pašalpas tėvams - atsirastų noras rūpintis savo vaikais.
„Tarp trylikos tūkstančių mokyklos nelankančių vaikų, apie 60–70 proc. yra tų, kurie išvažiavę į užsienį ir ten lanko vienokias ar kitokias mokyklas. Likusieji tie, kurie turi būti mokyklose, bet jų nelanko. Mano nuomone, administracinių priemonių nepakanka, reikia galvoti apie pinigus. Jei tėvai negaus pinigų už tai, kad neveda vaiko į mokyklą, pradės galvoti“, – kalbėjo ŠMM ministras.
Parengti programos projektą bendram raštingumui gerinti ministerija buvo įpareigota paaiškėjus, kad per bandomąjį lietuvių kalbos brandos egzaminą 2011 metais per 60 proc. moksleivių padarė trisdešimt ir daugiau klaidų.
