Pakruojis, Ukmergė, Jurbarkas, šią savaitę – Molėtai. Tai savivaldybės, kuriose apsilankiusią ŽŪM komandą prie sienos klausimais rėmė šių rajonų ūkininkai.
Dovanų – ne tik knygos
Paprastai po kiekvieno susitikimo su žemdirbiais V. Jukna neišeina tuščiomis. Antai iš Pakruojo į ministeriją jis parsivežė šio miesto mero įteiktą sunkiausią suvenyrą - geležinį malūną. Ir savo kabinete ministras pasistatė jį už nugaros.
Iš kitų susitikimų V. Jukna paprastai išeina nešinas knygomis apie savivaldybes, kuriose lankėsi. Ir surikiuoja jas lentynose savo kabinete. O štai iš Molėtų jam teko parsivežti ne tik nuotraukų albumą apie ežerų kraštą.
„Įteikėme ministrui ir mūsų kraštą reprezentuojančią dovaną su mūsų savivaldybės prekės ženklu „Čia viskas tikra“. O tai – pora stiklainiukų medaus ir vaistažolių rinkinėlis“, - sakė Molėtų meras Stasys Žvinys.
Tačiau Molėtuose aukšto svečio laukė dar viena staigmena. Pro ūkininkus prie jo prasibrovė molėtiškis dailininkas Mykolas Kovaliovas. Ir iš aplamdyto kartono pakuotės ištraukė paveikslą: V. Juknos portretą.
Nuotrauka nepatiko
„Pasiklausiau, koks ministro Zodiako ženklas. Nutapiau šviesą skleidžiantį skorpioną. Bet tas gyvis kartais skaudžiai gelia. Todėl ir sugalvojau: tesaugo ministrą nuo skorpiono įkandimų moteris“, - idėja pasidalino M. Kovaliovas.
Mykolui neretai tenka pamerkti teptuką į dažus, kai to paprašo užsakovai. Ne paslaptis - ir V. Juknos portretą užsakė jo geri pažįstami politikai. Tačiau nuotrauka, kurią dailininkas gavo kaip pavyzdį, jam nepatiko. Todėl portretą tapė taip, kaip jam atrodė gražiau.
V. Jukna – ne pirmas politikas, kurį drobėje įamžino molėtiškis. „Esu nutapęs ir Viktoro Uspaskicho portretą, padovanojau jį per Darbo partijos suvažiavimą“, - pasakojo dailininkas. Paprastai jis pasmalsauja, kuo domisi, kuo užsiima žmogus, kurio portretą tenka nutapyti.
„Gal žmogus mėgsta žvejoti? O gal – sportuoti? Tai, ką sužinau apie žmogų, ir pateikiu antrame plane. Tačiau tapant portretus pagal užsakymą, tenka išklausyti, ko nori užsakovas“, - kalbėjo M. Kovaliovas.
Todėl V. Uspaskicho portreto fone jis nutapė didžiulį Liūtą. Ir ne tik jį. „Nupiešiau ir mergelę, atsirėmusią į Liūtą. Stovi ji ir žiūri į sklindančią šviesą. Bet jei antrą kartą tektų tapyti Viktoro portretą, siečiau viską su jo pomėgiu“, - Mykolas į paveikslus įdeda ir savo fantazijos, ir nuoširdumo.
Ketina nutapyti ir K. Daukšį
Paprastai jis savo tapybos darbus eksponuoja parodose. Tačiau gyvena iš užsakymų. „Žmogui tai – geras prisiminimas, o man – reklama“, - šypsosi. „Dabar noriu Kęstučio Daukšio šeimą nutapyti. Gerai mudu sutariame. Jis jau tris paveikslus iš manęs nupirko, tad ketvirtą nutapysiu nemokamai“, - planais pasidalino vos ne Darbo partijos dailininku-metraštininku patapęs Mykolas.
Anot dailininko, jam į atmintį įsirėžė kažkur matyta nuotrauka, kurioje K. Daukšys su žmona stovi prie namų židinio. „Man tas vaizdas taip patiko, kad nutariau: reikia nupiešt“, - nuoširdumu tryško molėtiškis.
M. Kovaliovas buvo vienas pirmųjų Vilniuje esančios vakarinės meno mokyklos lankytojų. Ir pasimokyti tapybos technikos kartą per savaitę iš Molėtų traukdavo į mokslus sostinėje.
