Praėjusią savaitę Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos posėdyje paaiškėjo, kad pernai Lietuvoje buvo pasiklausomi ar kitaip stebimi 7147 asmenys. Tačiau šis skaičius nėra absoliutus.
Paaiškėjo, kad tiek asmenų klausomasi tik pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą. Maždaug dar tiek pat – jau atliekant ikiteisminį tymą.
Laidoje dalyvavę pareigūnai ir politikai patvirtino, kad pernai Lietuvoje buvo pasiklausoma ar kitaip stebima apie 14-15 tūkstančių asmenų.
„Tai nėra neįtikėtinai didelis kiekis. Per metus Lietuvoje įvykdoma apie 70 tūkstančių nusikaltimų. Tad pasiklausymas vykdomas tik dešimtadaliu atveju. Tie skaičiai nėra bauginantys“, - sakė Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Edvardas Šileris.
Pareigūnas teigė, kad teisę pradėti telefoninių pokalbių pasiklausymą turi 2000 ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Tačiau tokie prašymai patenkinami tik tada, kai procedūra yra būtina.
„Tai nėra taikoma pirmojoje tyrimo stadijoje. Aklo piktnaudžiavimo ta priemone nėra“, - sakė Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas Darius Petrošius.
Laidos dalyviai paneigė mitą, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) saugo visų žmonių telefoninių pokalbių įrašus, o prireikus gali juos perklausyti. Tam, kad būtų galima klausytis vieno ar kito žmogaus telefoninių pokalbių, reikia teismo leidimo ir VSD suteiktos prieigos prie sistemos.
Pareigūnas E. Šileris paaiškino, kad VSD net nežino pasiklausomo asmens duomenų. Žino tik teismo nutarties ir mobiliojo ryšio abonento numerius. Tas departamentas atlieka techninį darbą – suteikia ikiteisminio tyrimo pareigūnams prieigą prie pasiklausymo sistemos. „Tai yra programinė įranga, ausinės ir viskas. Nieko stebuklingo“, - paaiškino vienas iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro vadovų.
Jis paneigė dar vieną mitą. Teigiama, kad pareigūnai gali klausytis ne tik pokalbių, bet ir to, kas vyksta aplink telefoną. Kitaip tariant, aparatą naudoti kaip diktofoną. „Teoriškai tokia galimybė yra, tačiau su paprastais telefonų aparatais tai nepavyktų. Su išmaniaisiais taip pat. Mes nesame stebukladariai“, - šypsodamasis sakė kriminalistas E. Šileris.
Pašnekovai pasakojo, kad pareigūnai klausosi ir asmeninių pokalbių. Tačiau jų neišsaugo, jei nėra tyrimui svarbios informacijos.
„Mes tyrėme vilkikus nuvarinėjančios gaujos bylą. Klausėmės vieno pokalbio. 30 minučių jie kalbėjo apie labai asmeniškus dalykus. Bet 31 minutę pasakė: užsidedame uniformas ir važiuojame dirbti. Po to juos ir suėmėme. Niekada negali žinoti, kada nuskambės tyrimui naudinga informacija“, - paaiškino pareigūnas E. Šileris.
Jis pabrėžė, kad patyrę nusikaltėliai turi po kelis mobiliuosius telefonus – vieną savo šešėlinei veiklai ir vieną asmeniniam gyvenimui.
Daugiausiai pasiklausomų asmenų yra susiję su narkotikų verslu. Taip pat su kontrabanda, prekyba žmonėmis ar ginklais.
