Kristaus Prisikėlimo parapijos klebonas dekanas monsinjoras Vytautas Grigaravičius įsitikinęs, kad prisidėti prie bažnyčios šventoriaus sutvarkymo drąsiai gali prašyti visų Lietuvos žmonių.
„Bažnyčia statyta kaip padėkos už atgautą laisvę simbolis. 2012 metais ji kaip objektas, garsinantis Lietuvą, įtraukta į šalies nacionalinių vertybių sąrašą“, – teigė kunigas.
Jos šventoriui sutvarkyti iš viso reikia 2,9 mln. litų.
Milijoną litų dvasininkams pavyko gauti iš Europos Sąjungos fondų. 1,5–2 mln. litų ketina skolintis ir padovanoti savivaldybė. Kitas lėšas tikimasi surinkti iš kauniečių ir visos Lietuvos žmonių.
Primins pasaulio kraštą
Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia suremontuota ir veikia kaip sakralinis ir turizmo objektas, tačiau jos aplinka vis dar nesutvarkyta.
Bažnyčiai priklausančio šventoriaus gruntas duobėtas, esant blogam orui žvyras ir žemė tampa purvyne, kai atšyla, kyla dulkių kamuoliai. Dėl to greta maldos namų negali vykti renginiai.
Šventoriaus sutvarkymo projektą ne vienus metus rengė architekto Eugenijaus Miliūno vadovaujama architektų grupė.
Vienas projekto autorių Aurimas Ramanauskas pasakojo, kad šventoriuje bus suformuota dviejų lygių trapecijos formos aikštė.
„Viršutinė aikštės dalis, kurios plotas – 3400 kvadratinių metrų, turėtų priminti tarsi pasaulio kraštą, nuo kurio galima pažvelgti į apačioje plytintį miestą“, – pasakojo architektas.
Sieks naujo bažnyčios statuso
Žemesniame būsimos aikštės aplink bažnyčią lygyje ketinama įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Ten atsiras vietos ir turistų autobusams.
Kristaus Prisikėlimo bažnyčia laikoma ir reikšmingu Kauno miesto bei Lietuvos turizmo traukos objektu. Čia vyksta ne tik religinės apeigos, bet ir kultūros renginiai. 2011 metais bažnyčios apžvalgos aikštelėje apsilankė 35 tūkstančiai kauniečių ir turistų.
Architektai įsitikinę, kad Kristaus Prisikėlimo bažnyčia galėtų tapti turistinio maršruto po miestą pradžia.
„Apsilankiusiems bažnyčioje, ant jos stogo esančioje apžvalgos aikštelėje į miesto centrą bus patogu keliauti greta esančiu funikulieriumi“, – idėjomis dalijosi A.Ramanauskas. Monsinjoras V.Grigaravičius atskleidė, kad bažnyčia ketina siekti mažosios bazilikos, bazilikos arba nacionalinės Lietuvos bažnyčios statuso. Tai ketinama daryti, kai bus sutvarkyta jos aplinka.
Aikšte rūpintis nesugeba
Kol miesto valdžia mūsų visų pinigais žada prisidėti prie Kristaus Prisikėlimo bažnyčios šventoriaus sutvarkymo, netvarka prie kitų šventovių akis badyte bado.
Į Šv.Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčią skubantys kauniečiai priversti atidžiai žiūrėti po kojomis, nes gali įkristi į atvirus Nepriklausomybės aikštės nuotekų griovus.
Aplink maldos namus vis labiau trupa ir grindinys, už jo užkliuvus taip pat galima susižaloti.
Už aikštės grindinio sutvarkymą atsakinga miesto valdžia.
Bažnyčios rektorius Tomas Karklys pasakojo, kad anksčiau 1,5 metro aikštės teritorijos aplink bažnyčią priklausė šventovei. Tikinčiųjų lėšomis ji buvo tvarkoma, pavykdavo pakeisti ir vieną kitą toliau nuo šventovės ištrupėjusio grindinio plokštę.
„Prieš dvejus metus miesto valdžia pareiškė, kad visos aikštės priežiūra priklauso jai. Tapome bažnyčia be šventoriaus. Tada ir prasidėjo problemos. Valdininkų ir prašiau, ir reikalavau, ir raštus rašiau, kad jie rūpintųsi grindiniu. Tačiau į prašymus niekas nekreipia dėmesio. Jėgų dėl to kovoti nebėra“, – kalbėjo kunigas.
Nuostolių patiria nuolat
Prieš Velykas Šv.apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos šventorių švarinusi kaunietė Ona buvo nusiteikusi ne itin šventiškai. „Aplink bažnyčią esančių nuotekų kanalai atviri – groteles kažkas nuolat pavagia. Be to, žmonės labai šiukšlina. Piktina rūkaliai: jie nuorūkas meta prie pat bažnyčios durų“, – problemomis dalijosi moteris.
Arkikatedros administratorius kunigas Evaldas Vitulskis sakė, kad metalinės nuotekų grotelės šventoriuje jau keičiamos skardinėmis.
Į jas vagys kėsinasi rečiau. Tačiau lengvos medžiagos gaminiai prastai prisitvirtina prie grindinio, juos nuspardo nekultūringi praeiviai.
„Laimė, kad įmonė, gaminanti groteles, pinigų už jas iš mūsų neima. Sako, kad tai auka bažnyčiai“, – džiaugėsi kunigas, nesitikintis, kad bažnyčios aplinką padės prižiūrėti miesto tvarkdariai.
Piktina tvarkdarių aklumas
Ištrupėjusiu akmeniniu grindiniu nepatenkintas ir Švč.Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčios rektorius Kęstutis Rugevičius.
Šventorius prižiūrimas ir sutvarkytas, tačiau jame per šventes netelpantys kauniečiai rizikuoja ne tik išsisukti kojas, bet ir nusisukti sprandą.
Greta bažnyčios esančioje Aleksoto ir Prieplaukos krantinės sankryžoje akmenų grindinys skylėtas lyg rėtis.
K.Rugevičius stebėjosi, jog miesto tvarkytojai nemato duobių ir nė piršto nepajudina, kad kauniečiams bent prie bažnyčių būtų saugu rinktis.
Akcijų rengti nedrįsta
Kauno Šv.Kryžiaus (Karmelitų) bažnyčios šventoriuje tikintieji taip pat patiria nepatogumų. Trečius metus vyksta šių maldos namų bokšto restauravimo darbai, todėl bažnyčia apsupta pastolių, o šventorius išraustas statybininkų technikos.
Bažnyčios klebonas Renaldas Šumbrauskis prieš šventes nebuvo nusiteikęs optimistiškai. Avarinės būklės maldos namų remontas atliekamas už parapijiečių suaukotas lėšas, todėl darbai vyksta lėtai ir kada baigsis – nežinia.
„Šou ar akcijų rengti nesinori. Žmonės ir taip nuskurdinti. Todėl šventoriuje tikintieji šį pavasarį pabūti negalės“, – sakė kunigas.
Tvarkys, tik nežinia kada
Aloyzas Pakalniškis
Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas
„Nepriklausomybės aikštėje betonines plokštes planuojama pakeisti granito danga. Toks projektas yra parengtas ir leidimai gauti.
Tačiau šios aikštės pertvarka yra Laisvės alėjos rekonstrukcijos dalis. Kada ji vyks, priklauso nuo finansavimo. Jei pinigų bus, rekonstrukcija prasidės kitais metais. Tačiau ar taip tikrai bus, kol kas sunku pasakyti.
Senamiestyje, teritorijoje prie Vytauto Didžiojo bažnyčios, lauko akmenų grindinys vietomis buvo sugadintas, kai pernai rugsėjo pradžioje vyko Hanzos šventė. Tada sunkiasvoris transportas išvagojo dangą. Dalį šio grindinio ketiname remontuoti šią vasarą.“
Akmenų šventoriui užteks
Rekonstruojant Parodos gatvę ir A.Juozapavičiaus prospektą po asfaltbetonio danga buvo atrasti tašytų akmenų grindiniai. Šie akmenys dabar saugomi S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo teritorijoje.
Iš abiejų gatvių pavyko surinkti 7 tūkstančius kvadratinių metrų akmenų. Dalis jų pažeisti šlifuojant ant jų buvusį asfaltbetonį. Kiti – apipilti betonu. Juos ketinama apdoroti, kad būtų tinkami naujam gyvenimui.
Šiais akmenimis bus grįsta Kristaus Prisikėlimo bažnyčios šventoriaus viršutinė aikštė, kurios plotas – 3400 kvadratinių metrų. Vėliau bus sprendžiama, ar jais grįsti ir automobilių stovėjimo aikštelę.
