Prieš keletą dienų Vilniaus policijai teko įsikišti gavus pranešimą, kad patriotiškai nusiteikę baltarusiai užsimoję Gedimino pilies bokšte demonstruoti tautines Baltarusijos vėliavas.
Baltarusiams teko nusileisti ir atremti savo istorines vėliavas į Gedimino pilies atbrailą, šalia bokšto, kuriame iškelta Lietuvos valstybės vėliava.
Nacionalinio muziejaus direktorės Birutės Kulnytės teigimu, šiemet tai buvo jau ketvirtas mėginimas demonstruoti ant Gedimino bokšto svetimos valstybės vėliavą.
Sausį du kartus buvo mėginta įsinešti ant bokšto Lenkijos vėliavas, o vėliau tai bandė padaryti baltarusiai. Tiesa, po 1995 metų ši vėliava nebėra valstybinė.
Ant kalno – dėl nuotraukos?
Praėjusį šeštadienį eitynes Gedimino prospektu organizavusios Gudų draugijos Lietuvoje pirmininko Fiodoro Niunkos teigimu, istorinių baltarusiškų vėliavų ant Gedimino kalno buvo užnešta tik tam, kad būtų padaryta graži nuotrauka.
Jis teigė, kad ši akcija neturėjo jokios simbolinės prasmės.
Tačiau policininkai greičiausiai pamanė, kad bandoma užkelti baltos ir raudonos spalvų Lenkijos vėliavą.
F.Niunkos spėjimu, jie nepastebėjo, kad istorinė Baltarusijos vėliava yra trijų juostų – baltos, raudonos ir baltos.
Eitynės buvo skirtos 1983-iųjų sukilimo vieno vadovų Kosto Kalinausko gimimo metinėms paminėti. Jų dalyviai buvo gavę leidimą žygiuoti tik šaligatviais ir perėję Katedros aikštę išsiskirstyti prie Gedimino kalno.
„Tai vyko savavališkai, bet nieko bloga nematau”, – sakė F.Niunka apie žygį iki bokšto.
Liūdna dėl kaimynų
„Liūdna, kad mūsų kaimynai tokie... nedraugiški”, – ilgai ieškojo tinkamo žodžio Nacionalinio muziejaus direktorė B.Kulnytė, apibūdindama bandymus į Gedimino pilies bokštą užnešti kitų valstybių vėliavas.
Šalia bokšto nedraudžiama vaikščioti su bet kurios valstybės vėliavomis.
Bet žmonių, bandančių įsinešti savo valstybių vėliavas į bokštą, Nacionalinio muziejaus darbuotojai tiesiog neįleidžia ir paprašo gerbti valstybės vėliavą.
Save laiko paveldėtojais
„Ne paslaptis, jog daliai patriotiškai nusiteikusių baltarusių atrodo, kad būtent jie yra Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldėtojai.
Gedimino kalnas jiems atrodo tinkamiausia vieta tai pareikšti”, – tokią nuomonę išdėstė menotyrininkas Saulius Pilinkus.
Pasak vilniečio, Gedimino kalnas – sakralinė vieta, todėl lietuviams atrodo savaime suprantama, kad kai ko toje vietoje nederėtų daryti.
Tvarką turėtų apibrėžti įstatymas
Kęstutis Katalynas, istorikas:
„Mano nuomone, bandymai su savo vėliava nusifotografuoti prie Gedimino pilies bokšto – primityvus patriotizmas, kuris nuo šovinizmo skiriasi tik tuo, kad čia dalyvauja nedidelė žmonių grupė.
Įstatymai turėtų apibrėžti, kad Gedimino kalnas – Nacionalinio muziejaus teritorija, ir niekas negali čia mojuoti svetimomis vėliavomis be muziejaus administracijos leidimo.
Turėtų būti numatyta kokia nors apsauga šalia tokio svarbaus valstybės simbolio.”
Legenda atsirado kartu su vėliava
• Gedimino pilies bokštas su Lietuvos valstybės vėliava laikomas kovų už Lietuvos nepriklausomybę ir valstybingumą simboliu.
• „O kai aš užaugsiu, Gedimino bokšte trispalvę iškelsiu”, – dainavo net kelios lietuvių kartos.
• 1918-ųjų balandžio 25-ąją Lietuvos taryba, vienbalsiai patvirtinusi geltoną-žalią-raudoną Lietuvos vėliavą, nutarė ją iškelti Vilniuje, Gedimino pilies bokšte. Tam buvo gautas Vokietijos okupacinės administracijos leidimas.
• Spaudoje pasirodžius nepagarbiam straipsniui apie Vokietijos vėliavos nuleidimą ir lietuviškosios iškėlimą, vokiečiai į bokštą sugrąžino savo vėliavą, o lietuvišką trispalvę leido kelti žemiau arba šone.
• Lietuvos Tarybos prezidiumas šios teisės atsisakė.
• Vokiečiams pasitraukus iš Vilniaus 1919-ųjų sausio 1-osios vakare Vilniaus komendanto K.Škirpos iniciatyva Lietuvos trispalvė antrą kartą iškelta Gedimino pilies bokšte. Prie jos pastatyta sargyba, vėliava pagerbta šūvių salve.
• Trispalvė Gedimino pilies bokšte plevėsavo iki sausio 6 dienos, kai Vilnių užėmė Raudonoji armija.
• 1939-ųjų spalio 29-ąją Gedimino pilies bokšte trečią kartą suplevėsavo Lietuvos vėliava.
• 1988-ųjų spalio 7-ąją trispalvė kaip istorinė buvo oficialiai iškelta Gedimino bokšte. Valstybės vėliavos statusą ji įgijo lapkričio 18-ąją.
• 1991-ųjų sausio 13-osios naktį Gedimino pilies bokšte buvo užsibarikadavę jaunuoliai, pasirengę ginti Lietuvos valstybės vėliavą nuo okupantų.
