Austėja Guinnesso rekordininke abu kartus tapo su savo mokykla. Vienuolikmetė mergaitė turi oficialius tą paliudijančius diplomus.
Pirmasis rekordas, pasiektas 2011 m., buvo didžiausia istorijos pamoka. „Tai – daugiausiai mokinių turinti istorijos pamoka. Mokiniai iš dvylikos mokyklų susirinko Hatfieldo pilyje – iš kiekvienos mokyklos buvo po tris klases, o kiekvienoje klasėje – po 30 mokinių, iš viso – daugiau kaip tūkstantis“, - pasakoja L. Nenartavičienė.
Antrasis rekordas – didžiausias mokyklos šokis. Šis rekordas pasiektas 2012 m. „Šoko visa pradinė mokykla 12 minučių“, - sako rekordininkės mama.
Planavo tik užsidirbti
L. Nenartavičienė Anglijoje atsidūrė prieš 10 metų. Su vyru ir metukų amžiaus dukrele atvažiavo į sesers vestuves – ši tekėjo už brito. „Taip išėjo, kad mums pasiūlė gerus darbus ir likome. Pradžioje manėme, kad laikinai, planavome tik užsidirbti ir grįžti. Bet paskui nusprendėme likti visam laikui“, - sako emigrantė.
Lietuvoje L. Nenartavičienė ir jos vyras taip pat turėjo neblogus darbus – ji buvo pedagogė, o vyras – ortopedas-protezuotojas. Išvykę į Angliją, abu pakeitė profesijas ir pradėjo dirbti širdžiai mielesnėse srityse.
Šiuo metu pašnekovės vyras dirba vadovaujantį darbą statybų, interjero apdailos srityje, o ji pati turi savo buhalterinę įmonę.
„Pradžia buvo nelengva, kankino ilgesys, bet po to atradome daug privalumų“, - sako L. Nenartavičienė.
Į Lietuvą negrįš
Pagrindinis privalumas, gyvenant Anglijoje, pasak lietuvės – visai kitokios galimybės. „Kad ir tokie pasiūlymai dalyvauti pasaulio rekorduose, - aiškina ji – Dar dukra yra laimėjusi susitikimą su karaliene. Per mokyklą siuntė piešinį ir pakliuvo tarp 60 vaikų, kurie buvo pakviesti į susitikimą. Čia vaikams galimybės tobulėti gerokai didesnės.“
Nors išvažiuojant iš Lietuvos vyresnioji L. Nenartavičienės dukra buvo vos metukų, o kita dukra gimė jau gyvenant Anglijoje, moteris tikina, kad abi mergaitės puikiai kalba lietuviškai, vyresnioji moka lietuviškai skaityti. „Šeimoje griežtai kalbame tik lietuviškai“, - pabrėžia pašnekovė.
Vasarą šeima stengiasi aplankyti Lietuvą. Močiutė pedagogė pamoko anūkes lietuviškai kalbėti.
Lietuvišką Austėjos vardą britai ištaria nelengvai. „Kas moka – pasako, o paskambinę iš kokios poliklinikos – iškraipo. Dažniausiai taria „Austyze““, - juokiasi moteris.
Paklausta, ar galvoja kada nors grįžti į Lietuvą, L. Nenartavičienė užtikrintai atsako: „Ne. Tikrai ne“. Pasak jos, Lietuvoje per mažai erdvės, nėra, kur atsiskleisti. Ir Anglijoje šaknys jau giliai įleistos.
Pašalpomis piktnaudžiauja ir britai
Dauguma L. Nenartavičienės buhalterinės įmonės klientų – lietuviai. „Jų pašalpos, jų mokesčių deklaravimas, - vardija ji. - Aš kasdien susiduriu su tuo, apie ką dabar garsiai kalbama. Žinau, kas tai yra, ko čia lietuviai važiuoja.“
Bet, pasak jos, dėl pašalpų į Angliją važiuoja ne visi. „Mes, penkios šeimos, šauniai mūsų miestelyje draugaujame. Nė viena iš jų negyvena iš pašalpų. Visi turi gerus darbus, verslus“, - pasakoja L. Nenartavičienė.
Lietuvė sako, kad gyventi iš pašalpų Didžiojoje Britanijoje mėgsta ne tik lietuviai, bet ir patys britai. „Pašalpas ima ne tik lietuviai. Pašalpas ima ir patys anglai. Yra labai daug anglų, kurie gyvena iš pašalpų“, - teigia moteris, pusę metų dirbusi įstaigoje, teikiančioje nemokamas teisines konsultacijas.
„Britų, kurie nenori dirbti, pagal procentus netgi daugiau nei lietuvių. Įprotis gyventi iš pašalpų perduodamas iš kartos į kartą. Anglai išsilepino savo piliečius. Kam jiems dirbti, jeigu gali išgyventi iš minimalių pajamų ir neturi didesnių poreikių, kaip nueiti į „pub'ą“ penktadienį? Jeigu nesinori turėti savo namo, geresnės mašinos, puikiai verčiamasi ir iš pašalpų. Lietuvių ambicijos gyvenime didesnės, bent jau tų, su kuriais mes bendraujame“, - pasakoja L. Nenartavičienė.
Pašnekovė neneigia, kad į Didžiąją Britaniją atvažiuoja nemažai lietuvių iš žemesnio socialinio sluoksnio, linkusių nusikalsti, tačiau savo tautiečių stichine nelaime, keliančia grėsmę britams, kaip dabar kartais piešiama, ji nepavadintų.
„Lietuviai, su kuriais tenka dirbti – iš Peterboro krašto, tarp jų nemažai asocialių, išgeriančių. Jie dirba žemės ūkio darbus. Bet tokių yra ir anglų. Vien lietuvių tikrai neišskirčiau“, - sako ji.
