Mažėja gyvųjų – mažėja ir mirusiųjų
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro vadovo pareigas laikinai einanti Vilė Cicėnienė lrytas.lt sakė negalinti paaiškinti, kodėl pernai giltinė buvo negailestingesnė moterims – paprastai ji labiau šienauja vyrus. Mirusiųjų skaičius Lietuvoje apskritai sumažėjo, bet pernelyg dėl to džiūgauti nereikėtų – tai gali būti susiję su bendru gyventojų skaičiaus mažėjimu, iš dalies ir emigracija. Mažiau gyvųjų – mažiau ir mirusiųjų.
„Bet džiugi naujiena, kad pernai mažiau moterų nusižudė – apie 13 proc. mažiau, nei užpernai“, - sako V. Cicėnienė. Sumažėjo ir vyrų savižudybių skaičius. Apskritai didžiąją savižudžių dalį sudaro vyrai. Pernai nusižudė 753 vyrai ir 174 moterys, o 2011 m. - 817 vyrų ir 201 moteris.
Metams bėgant, pagrindinės Lietuvos gyventojų mirties priežastys lieka tos pačios – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės priežastys (traumos). Tiesa, pastaruosius trejus metus moterų mirčių statistikoje, pasak V. Cicėnienės, traumas aplenkė virškinimo sistemos ligos. „Tai skrandžio, lėtinės kepenų ligos, kaip kepenų cirozė, fibrozė, alkoholinė kepenų liga“, - aiškina specialistė.
Galima pasidžiaugti, kad ir toliau mažėja kūdikių mirtingumas. Tiesa, palyginti su užpernai, sumažėjo ir gimstamumas, tačiau, vertinant procentais, 2012 m. kūdikių vis vien mirė mažiau. „Pernai mirė 118 kūdikių – net 26 kūdikiais mažiau, palyginti su 2011 m.“, - džiaugiasi V. Cicėnienė.
Mirties priežastys išlieka panašios
Lietuvos gyventojų mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų išlieka nepakitusi. Trys pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys 2012 m. sudarė 85,1 proc. visų mirties priežasčių. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė, t. y. 56,6 proc., nuo piktybinių navikų – 19,5 proc., o nuo išorinių mirties priežasčių – 8,9 proc. visų mirusiųjų.
2012 m. Lietuvoje mirė 20 tūkst. 691 vyras. Daugiausia (47,8 proc.) vyrų mirė nuo kraujotakos sistemos ligų. Kas trečio mirusio vyro pagrindinė mirties priežastis buvo išeminė širdies liga, kas dešimto – smegenų kraujagyslių (cerebrovaskulinė) liga.
Nuo piktybinių navikų 2012 m. Lietuvoje mirė 4 tūkst. 468 vyrai, t. y. 21,6 proc. visų mirusių vyrų. Daugiausiai vyrų mirė nuo trachėjos, bronchų ir plaučių, priešinės liaukos bei skrandžio piktybinių navikų.
13,5 proc. visų 2012 m. mirusių vyrų mirė dėl išorinių priežasčių. Iš 2 tūkst. 790 vyrų 57,7 proc. – nuo nelaimingų atsitikimų – transporto įvykių, nukritę, paskendę, apsinuodiję, 27,0 proc. – nusižudė. Dėl išorinių mirties priežasčių mirė 3,2 karto daugiau vyrų negu moterų.
Ketvirtoje vietoje vyrų mirties priežasčių struktūroje yra virškinimo sistemos ligos. 2012 m. nuo jų mirė 1 tūkst. 160 vyrų – 5,6 proc. visų mirusių vyrų.
2012 m. Lietuvoje mirė 20 tūkst. 247 moterys. Daugiausia (65,6 proc.) mirė nuo kraujotakos sistemos ligų. Nuo piktybinių navikų 2012 m. mirė 3 tūkst. 530 moterų – 17,4 proc. visų mirusių moterų. Iš jų daugiausia mirė nuo krūties, skrandžio ir storosios žarnos piktybinių navikų.
Nuo išorinių mirties priežasčių mirė 870 moterų, t. y. 4,3 proc. visų mirusių moterų. Moterų savižudybių skaičius 2012 m., palyginti su 2011 m., sumažėjo 13,4 proc.
2012 m. 39,3 proc. mirusių vyrų ir 15,0 proc. mirusių moterų buvo 16-64 m. amžiaus. Daugiausia darbingo amžiaus vyrų mirė nuo išeminių širdies ligų (19,0 proc.), tyčinio susižalojimo (7,6 proc.), kepenų ligų (6,5 proc.). Iš 16-64 m. amžiaus mirusių moterų 12,1 proc. mirė nuo išeminių širdies ligų, 8,3 proc. – moters lyties organų piktybinių navikų, – 8,2 proc. nuo kepenų ligų.
Kūdikių mirė mažiau
2012 m. mirė 124 1–17 metų amžiaus vaikai, – 83 berniukai ir 41 mergaitė. Pagrindinės priežastys – išorinės (53,2 proc.), piktybiniai navikai (15,3 proc.) ir nervų sistemos ligos (9,7 proc.). Nuo išorinių mirties priežasčių 2012 m. mirė 44 berniukai ir 22 mergaitės.
2012 m. mirė 118 kūdikių (vaikų iki 1 metų), palyginti su 2011 m. – 26 kūdikiais mažiau. Išankstinis kūdikių mirtingumo rodiklis 2012 m. – 3,5/1000 gyvų gimusių (2011 m. – 4,2/1000 gyvų gimusių). Pagrindinės kūdikių mirties priežastys: perinatalinio laikotarpio ligos (43,2 proc.), įgimtos formavimosi ydos (28,8 proc.) ir kvėpavimo sistemos ligos (7,6 proc.).
