Praėjusią kadenciją žlugus bandymams įteisinti šalyje partnerystės institutą, iš vietos kol kas nejuda ir dabartinė valdžia.
Negana to, gali būti išmestos įstatymuose esančios užuominos apie partnerystę, tad ne santuokoje gyvenančių žmonių santykiai apskritai pakibtų teisiniame vakuume.
Taip pat kol kas neaišku, ar Lietuva pagaliau įgyvendins dar 2007 metų Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) sprendimą įstatymais įteisinti lyties keitimo operacijas.
Mat politikams neaišku, ar tam pakanka įstatymų pataisų, kurias Seimui pagaliau pateikė Teisingumo ministerija, ar reikia atskiro naujo įstatymo.
Sena istorija – be pabaigos
Trūkt už vadžių ir vėl iš pradžių – taip ir šios kadencijos Seimo nariai žaidžia su partnerystės įteisinimu.
Kad įstatymais reikėtų įteisinti kartu gyvenančių, bet nesusituokusių žmonių santykius, kalbama ne vienus metus.
Dalis teisininkų ir politikų ragina pagaliau pripažinti ir šalies socialinę realybę, ir Europos praktiką.
Tokios diskusijos ypač suaktyvėjo po tuomet valdančiųjų konservatorių pasipiktinimo sulaukusio Konstitucinio teismo sprendimo, kad šeima laikytina ne tik dviejų žmonių santuoka.
Bet liberalų mėginimai imtis partnerystės įteisinimo iniciatyvos liko be apčiuopiamų rezultatų.
Šią kadenciją kai kurie liberalai ir valdantieji socialdemokratai mėgino sukurti specialią darbo grupę tokiems įstatymams kurti, bet Seimo valdyba blokavo jos steigimą dėl formalių smulkmenų.
Maža to, praėjusią savaitę į Seimą atkeliavo Civilinio kodekso pataisų paketas, kuriame apie partnerystę apskritai nekalbama.
Konvejeryje – painiava
Šias pataisas pristatęs teisingumo ministras socialdemokratas Juozas Bernatonis iš karto gavo Seimo narių, pirmiausia savo partijos bendražygių, priekaištų dėl siūlymų iš kodekso išbraukti partnerystę.
Labiausiai buvo nepatenkintos Marija Aušrinė Pavilionienė ir Giedrė Purvaneckienė.
Bet ministras teisinosi tapęs padėties įkaitu – esą išbraukti tokias nuostatas praėjusią kadenciją buvo pasiūlę ministeriją valdę liberalai, kurie norėjo rengti atskirą įstatymą.
Nors įstatymo kaip nėra, taip nėra, siūlymas pakeisti kodeksą liko ir valdišku konvejeriu į Seimą atkeliavo tik dabar.
Dėl to, kad J. Bernatonis pats galėjo kritiškiau įvertinti buvusios valdžios palikimą ir neteikti tokio pasiūlymo, jam posėdyje priekaištavo net liberalai.
Tačiau socialdemokratas ragino pačius Seimo narius vėl imtis iniciatyvos ir pateikti įstatymo projektą.
Kita vertus, jis teigė, kad ir pati ministerija gali to imtis ir netrukus tai padarys.
Kritikavo, bet pritarė
Pateiktos Civilinio kodekso pataisos gali sukelti naujos painiavos ir dėl lyties keitimo įteisinimo.
Siūloma išbraukti, kad tokias operacijas reglamentuoja atskiri įstatymai, o teisė suaugusiam žmogui pakeisti lytį, „jei tai mediciniškai įmanoma”, numatoma pačiame kodekse.
Vėl pasipylė Seimo narių priekaištų, kad tokiu būdu lyties keitimas šalyje iš tiesų nebus įteisinamas. Be to, esą lieka neaišku, ar tokią teisę žmogus turės pačioje Lietuvoje, ar tik užsienyje, o mūsų šalyje galės įteisinti savo naują statusą ir pakeisti dokumentus.
J. Bernatoniui teliko aiškinti, jog Strasbūro teisme prieš lytį norėjusį pasikeisti asmenį pralaimėjusi valstybė pagaliau turi kaip nors reaguoti į šį sprendimą.
Seimas po pateikimo vis dėlto pritarė tokioms pataisoms, bet aišku, jog ginčai dėl minėtų nuostatų dar nesibaigė.
Pavyzdžiui, opoziciniai konservatoriai apskritai ginčija pačią formuluotę „lyties pakeitimas”, aiškindami, kad žmogus gali pakeisti tik savo „antrinius lytinius požymius”, o ne pačią lytį.
Iš pirmų lūpų
Marija Aušrinė Pavilionienė
Seimo Socialdemokratų frakcijos narė
„Padėtis iš esmės nesikeičia – šie svarbūs, seniai pribrendę klausimai toliau stumdomi iš kairės į dešinę ir atgal. Tas problemas akivaizdžiai vengiama spręsti, bijant kažkokios galimos visuomenės reakcijos ar netgi puolimo.
Ministras J.Bernatonis žadėjo, kad pati ministerija parengs partnerystės įstatymą, tačiau mūsų gretose girdėjau ir kitaip: esą tegul liberalai patys toliau tai ir tęsia.
Mes artimiausiu metu vėl mėginsime arba steigti darbo grupę, arba rengti įstatymo projektus kitu keliu.
Padėtis dėl lyties keitimo – taip pat miglota.
Vieni linkę leisti žmonėms įteisinti tik po užsienyje atliktos operacijos pakitusius asmens duomenis, kiti nurodo, kad tokiems sudėtingiems procesams, norint juos iš tiesų pas mus įteisinti, reikia specialių įstatymų. Žodžiu, ir toliau neaišku, kaip bus.”
