Kad dalis tokių pažymų fiktyvios, o kaltinamiesiems padeda korumpuoti gydytojai, irgi vieša paslaptis. Ir kas iš to?
Nei įstatymų leidėjai, nei teismai kol kas nežino, kaip efektyviai spręsti šią įsisenėjusią problemą.
Vienas pastarųjų metų atvejų, priminusių šią problemą, – nauji posūkiai užsitęsusioje vadinamojo Kauno stiklainio byloje.
Praėjusią savaitę dėl senaties nutraukta šiam skandalingam statiniui leidimą išdavusios buvusios paveldosaugininkės I. Vaškelienės byla. Taigi iš pareigų suskubusi pasitraukti buvusi valdininkė neteko kaltinamosios statuso.
Beveik prieš metus pradėta nagrinėti baudžiamoji byla užstrigo, kai pasitraukusi iš pareigų I. Vaškelienė nuo teismo gynėsi medikų pažymomis, kurios suteikė jai teisę nedalyvauti posėdžiuose.
Dar anksčiau dėl senaties nuo teisingumo išsisuko buvęs I. Vaškelienės kolega L. Tarbūnas. Tad teisiamųjų suole liko tiktai viena šios istorijos herojė Kauno paveldosaugininkė R. Gudienė.
Tačiau, be abejo, medikų pažymos bene ryškiausiai šmėžuoja nagrinėjant Darbo partijos juodosios buhalterijos bylą.
Jaučio odos neužtektų surašyti, kiek kartų buvo stabdomas teismo procesas, nes sirgo arba kuris nors kaltinamųjų, arba jų advokatas.
Į šios problemos sprendimą pastaruoju metu aktyviai įsitraukė ir prezidentė D. Grybauskaitė. Ji pati teikė pluoštą įstatymų pataisų, leidžiančių spartinti bylų nagrinėjimą teismuose.
Kai kurie teisėjai ir patys mėgino spartinti apsukas, o Prezidentūros už trumpo pavadžio laikomi prokurorai prašė teisėjų perkvalifikuoti kaltinimus į sunkesnius.
Griebtasi ir priemonės, kurią leidžia įstatymai, – prokurorai rudenį nusitaikė į bendrovę „AND Klinika”, kuri išdavinėjo fiktyvias ligos pažymas vienai kaltinamųjų V. Vonžutaitei.
Tačiau tiek minėta „darbietė”, tiek įtarti medikai, tiek kiti kaltinamieji tik tyliai pasijuokė iš prokurorų pastangų.
Ikiteisminiai tyrimai medikų atžvilgiu – vienas iš vos dviejų būdų, kuriais prokurorai ir teisėjai dabar gali mėginti prigriebti su kaltinamaisiais galimai susitarusius gydytojus.
Be to, teisėjai gali kreiptis į teismo medicinos ekspertus, kad šie atliktų savo tyrimą. Tačiau pastarosios priemonės griebiamasi taip retai, kad jos praktika iš esmės neegzistuoja.
Mat ekspertai, teisindamiesi dideliu darbo krūviu, tokius atvejus narplioja taip ilgai, kad dažnai iki jų tyrimo pabaigos kaltinamasis pasveiksta arba tyrimas netenka prasmės dėl kitų priežasčių.
Pusė metų ar net metai – tiek truko kai kurie tų negausių tyrimų, kurių iki šiol prašė teismai.
Kita vertus, simuliavimą ar mediko sukčiavimą labai sunku įrodyti. Vienas tokių nesėkmingų tyrimų pavyzdžių – neseniai dėl įvairių nusikaltimų nuteistų Panevėžio teisėjų vienas bylos epizodas.
Prezidentės iš pareigų atleisti teisėjai R. Savickas ir jo žmona V. Savickienė, taip pat Panevėžio poliklinikos gydytoja buvo išteisinti dėl to, kad esą galėjo parūpinti fiktyvų nedarbingumo pažymėjimą teisėjų dukrai. Mat nebuvo įrodyta, kad pastaroji tikrai nesirgo.
Po tokių atvejų rankomis skėsčioja ne tik teisėjai, bet ir įstatymų leidėjai.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovai teigia, kad įstatymų pakeitimais čia apskritai nelabai ką padarysi. O siūloma nuostata, kad kaltinamojo ligos laikas nebūtų įskaičiuojamas į senaties terminą, esą gali prieštarauti Konstitucijai.
Bet politikai pripažįsta, jog net jei būtų pripažinta, kad teisiamasis iš tiesų nesirgo, būtų sunku įrodyti, ar medikas iš tiesų tai žinojo, ar kaltinamasis simuliuodamas apgavo ir jį.
Tiesą sakant, kovoje su bylų vilkinimu Seimas yra pasyvus, iniciatyvą yra užleidęs prezidentei, kuri vis pasiūlo vienokias ar kitokias teisės aktų pataisas.
Tuo metu įstatymų leidėjai apskritai rodo kita kryptimi – esą savo darbą sąžiningiau turėtų atlikti Sveikatos apsaugos ministerija ir medicinos auditas.
Be to, politikai pirštais baksnoja į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, „Sodrą”, kuri turi tikrinti ne tik teismui pateikiamų medicinos pažymų, bet ir visų nedarbingumo pažymėjimų išdavimo pagrįstumą.
Seimo Sveikatos reikalų komitete ši problema buvo svarstoma dar prieš porą metų. Politikai, surengę porą posėdžių ir susikvietę į juos atsakingas tarnybas, svarstymus baigė rekomendacija „Sodrai” griežčiau prižiūrėti šiuos reikalus ir paskirti specialiai atsakingus pareigūnus.
Bet pastaruoju metu įstatymų leidybos šventovėje negirdėti jokių užmojų teisės aktais stabdyti fiktyvių pažymų srautus.
Tad artimiausiu metu padėtis nesikeis. Galbūt vienas kitas sukčiaujantis teisiamasis ar kyšininkaujantis medikas bus prigriebtas. Bet dauguma toliau galės šaipytis iš valstybės teisingumo sistemos.
