Pirmuosius pasiūlymus darbo grupė premjerui turėtų pateikti iki mėnesio pabaigos. Dėl kai kurių sprendimų grupė jau baigė diskusijas ir balsavo. Tačiau jau dabar aišku, jog iš kojų verčiančių naujienų neišgirsime. Dėl radikalių mokestinės sistemos permainų, kurios galėtų išjudinti šalies ekonomikos augimą, valios ir sutarimo darbo grupėje nėra.
Progresinių mokesčių nebus
Portalo lrytas.lt žiniomis, darbo grupė nesiūlys Vyriausybei įvesti progresinių gyventojų pajamų mokesčio tarifų. Tačiau mokesčių progresyvumą bus bandoma taikyti didinant neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Dėl to mažiausiai uždirbantiems gyventojams atlyginimai šiek tiek padidės.
Šiuo metu „ant popieriaus“ uždirbantiems 1000 litų gyventojų pajamų mokestis neskaičiuojamas nuo 430 litų. Kuo daugiau žmogus uždirba, tuo labiau NPD mažėja. Pavyzdžiui, uždirbantiems 2000 litų taikomas 230 litų NPD, 2500 litų – 130 litų NPD. Neapmokestinamasis pajamų dydis netaikomas uždirbantiems 3150 litų ir daugiau.
„Koks bus maksimalus NPD, kol kas dar nenuspręsta. Tačiau norima, kad jis didėtų ne keliasdešimčia litų, o daugiau. Visi supranta, kad padidinus NPD biudžetas gaus mažiau pajamų, todėl mūsų darbo grupė turės pasiūlyti, kas kompensuos šiuos praradimus, tai yra, kokie mokesčiai turės būti didinami ar įvedami“, - portalui lrytas.lt sakė darbo grupės narys.
Biudžeto lėšų praradimą galėtų sušvelninti siūlymas įvesti kapitalo prieaugio mokestį, taikomą, pavyzdžiui, pardavus vertybinius popierius. Šis mokestis Lietuvoje buvo panaikintas daugiau nei prieš dešimt metų kaip nepasiteisinęs.
Darbo grupė yra sutarusi iki darbo pabaigos viešai nekomentuoti rengiamų pasiūlymų, todėl lrytas.lt kalbinti ekspertai atsisakė būti įvardyti.
Mokesčių mažinti neplanuoja
Darbo grupėje buvo pasigirdę siūlymų mažinti socialinio draudimo mokestį, kuris Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje, arba įvesti „Sodros“ mokesčio lubas. Tačiau tokia galimybė kol kas atmesta.
„Taip pat buvo siūlyta mažinti standartinį pridėtinės vertės mokestį iki 18 proc., nes jis prasidėjus krizei buvo padidintas tik laikinai. Tada opozicijoje buvusios partijos aiškino, kad „naktinė“ mokesčių reforma buvo žalinga šaliai. Tačiau, jei dabar nieko nežadama keisti, vadinasi, nuomonė pasikeitė“, - ironizavo vienas darbo grupės narys.
Mažinti standartinio pridėtinės vertės mokesčio tarifo nesiryžtama, nes jis į valstybės biudžetą padeda surinkti didžiausias pajamas. Koks bus kai kurių socialdemokratų siūlytų pridėtinės vertės mokesčio lengvatų mėsai ir kitoms prekių grupėms likimas, darbo grupė dar neapsisprendė.
Keis pensijų skaičiavimo sistemą
Darbo grupė taip pat pritarė siūlymui dar kartą keisti būsimų senatvės pensijų nustatymo tvarką. Siūloma „Sodros“ sistemoje įvesti virtualias sąskaitas, kurias darbo grupės vadovas, premjero patarėjas Stasys Jakeliūnas, neoficialiai prilygina antros pakopos pensijų fondams.
Siūloma, kad kiekvienas žmogus „Sodroje“ turėtų savo virtualią sąskaitą, kurią galėtų kontroliuoti – matyti, kiek sumoka mokesčių, kokios pensijos gali tikėtis ateityje.
Portalo lrytas.lt žiniomis, šiai naujovei pritaria ne visi premjero suburti ekspertai.
„Virtualios sąskaitos dar labiau sustiprins iliuziją, kad „Sodra“ kaupia pinigus. Ji nieko nekaupia, nes pinigus surenka ir iškart išdalija. Esmės tokia nauja tvarka nekeis, nes pinigų „Sodroje“ dėl to nepadaugės. Taip pat neaišku, iš kur valstybė gaus pinigų šiai reformai“, - šios idėjos priešininkų abejones portalui atpasakojo vienas darbo grupės narys.
Partinių ir ekspertų nuomonės nesutampa
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas socialdemokratas Bronius Bradauskas sako, kad darbo grupės išvadas svarstys ir valdančiųjų partijų lyderiai. Tik tada bus nuspręsta, kuriuos pasiūlymus reikia vykdyti.
„Reikia priiminėti tokius sprendimus, kurie duos vaisius ateityje, o ne gyventi tik šia diena“, - sakė B. Bradauskas, paklaustas, kaip vertina daugelio darbo grupės narių nuomonę, kad mažinti mokesčių, tarp jų ir pridėtinės vertės, šiuo metu neįmanoma.
