„Šią savaitę moksleiviai rytais mokykloje labai ramūs“, – pastebėjo Panevėžio „Verdenės“ pagrindinės mokyklos direktorė Jūratė Pauliukienė. Pedagogė per savo praktiką yra pastebėjusi, kad rudenį ir pavasarį, pasikeitus laikui, pirmąją savaitę moksleiviai būna labiau suirzę, mieguisti.
„Aš pati esu vieversys, bet pirmomis dienomis ir man trūksta tos vienos valandos miego. O vakare turi save apgauti, nes dar nenori eiti miegoti, bet žinai, kad reiks ryte atsikelti“, – sako J. Pauliukienė. Mokyklos vadovė prie naujo laiko sako prisitaikanti per 2-3 dienas.
Alkoholikams sunkiau rudenį
Ilgametis Panevėžio visuomenės sveikatos centro vadovas, gydytojas Alfonsas Žobakas, neabejoja, kad pavasarį ir rudenį kaitaliojamas laikas turi įtakos žmonių sveikatai. Tiesa, išsamių studijų, kaip laiko pokyčiai veikia žmonių savijautą, nėra atlikta.
A. Žobakas įsitikinęs, kad lengviausiai laiko pokyčius atlaiko 20-30 metų žmonės, o štai vaikams, senyvo amžiaus ar ligotiems žmonėms prisitaikyti prie pasikeitusio režimo sunkiau.
Pasak A. Žobako, sovietmečiu taip pat porą metų rudenį ir pavasarį buvo persukamos laikrodžių rodyklės. „Tačiau po to, kai ekonomistų grupė paskaičiavo, kad šalies ekonomikai tai duoda vos 0,01 proc. naudos, valdžia nurodė žiemos ir vasaros laiką atšaukti ir laikrodžių rodyklių nebesukioti“, – praeitį prisimena panevėžietis.
Panevėžiečio gydytojo nuomone, pavasarinį laiko pakeitimą lengviau atlaiko vadinamieji „vieversiai“, o rudeninį – „pelėdos“.
„Ir alkoholikai, pavasarį įvedus vasaros laiką, labiau džiaugiasi, nei rudenį – barai anksčiau ryte pradeda veikti, galima greičiau „atsipagirioti“, kai organizmas naujos dozės alkoholio reikalauja“, – pastebėjo A. Žobakas.
Veikia ir gyvūnus
Vokiečių aviganį Arą auginantis panevėžietis Viktoras nuo praėjusio savaitgalio, kai Lietuvoje laikrodžių rodykles teko pasukti valanda į priekį, rytais žadina savo keturkojį draugą, nors iki tol šis rytais keldavo savo šeimininką. Prieš išeidamas į darbą vyriškis su šunimi pusvalandžiui skuba į parką.
„Aro vidinis žadintuvas po laiko pakeitimo susireguliuoja per kelias dienas. Šuo įpranta prie naujo režimo greičiau nei aš pats“, – prisipažįsta panevėžietis. Jam pačiam po pavasarinio laiko pakeitimo rytais būna sunku atsikelti, dieną jaučiasi apsnūdęs.
Vyriškis sako atsigauna ir pasijaučia žvalesnis tik vakare, tuomet jam nesinori eiti miegoti, o užsisėdėjęs vakare, iš ryto jis vėl sunkiai keliasi. Prie pokyčių, keiksnodamas laikrodžių rodyklių sukiojimo sumanytojus, jis pripranta maždaug per savaitę.
Vyskupas – prieš laikrodžių sukiojimą
„Tas laiko kaitaliojimas yra nesąmonė“, – įsitikinęs ir Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas. Per Prisikėlimo mišias šv. Velykų rytą sakydamas pamokslą Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje dvasininkas apgailestavo, kad žmonėms teko valanda anksčiau keltis ir negalėjo jaunimas ilgiau pamiegoti.
Pasak vyskupo J. Kaunecko, tas rudeninis ir pavasarinis laiko kaitaliojimas yra nesąmonė. „Žmonės turi savo biologinį ritmą, o taip jis suardomas. Todėl žmonės, ypač silpnesnės sveikatos, išmušami iš pusiausvyros“, – įsitikinęs dvasininkas, nusiskundimų dėl laikrodžių rodyklių sukiojimo girdintis ne iš vieno žmogaus. Dažniausiai jie skundžiasi nemiga, nuovargiu.
Pats J. Kauneckas prie rudeninių ir pavasarinių laiko pasikeitimų sako prisitaikantis per porą dienų – tiesiog pertvarko savo dienotvarkę, pavyzdžiui, anksčiau eina miegoti.
Pasak vyskupo, kažkodėl minima, kad laikrodžiai Lietuvoje sukiojami nuo 2003 metų. Tačiau dar sovietmečiu, apie 1980 metus, jam būnant Telšių katedros vikaru, taip pat kurį laiką būdavo įvedinėjamas žiemos ir vasaros laikas.
