„Tapau kaltas dėl to, kad nenoriu apgaudinėti Lietuvos valstybės”, – karčiai kalbėjo Lietuvoje įsteigtos savo įmonės vardu žemės sklypą prie kotedžo nusipirkęs Rusijos pilietis Nikolajus Zyrinas.
Klaipėdos apygardos prokuratūros nuomone, žemės pirkimo sandoris yra apsimestinis, nes sklypą realiai nusipirko ne įmonė, o jos savininkas – Rusijos pilietis.
Užsieniečiams pirkti žemės Lietuvoje neleidžiama.
Gindama viešąjį interesą prokuratūra jau kreipėsi į teismą prašydama žemės pirkimą pripažinti negaliojančiu ir taikyti restituciją: užsienietis atgautų už sklypą sumokėtus pinigus, tačiau netektų žemės.
Reikėjo pirkti ir sklypą
N. Zyrinas nesupranta, kuo užkliuvo prokurorams, nes viską darė pagal Lietuvos įstatymus, sandorių teisėtumą patvirtino ir mūsų šalies notarai.
Apie 30 milijonų litų apyvartą per metus pasiekiančią bendrovę Rusijoje valdantis verslininkas seniai žvalgėsi būsto poilsiui prie Baltijos jūros.
Įvertinęs Baltijos šalių kurortus jis nusprendė įsikurti Palangoje.
Pernai vasario mėnesį jis išsirinko atokioje kurorto senamiesčio vietoje, Kapsų gatvėje, esantį kotedžą.
Už 140 kvadratinių metrų ploto butą per tris aukštus rusas sumokėjo 850 tūkst. litų.
Lietuvoje pastato negalima įsigyti be jam priskirto žemės sklypo, tačiau užsienio piliečiams jo pirkti neleidžiama.
Maskvietis tvirtino, kad žemę prie kotedžo mielai būtų nuomojęsis, jeigu ji priklausytų valstybei: „Tačiau iš svetimo žmogaus nuomotis žemę, ant kurios stovi mano pastatas, yra rizikinga – visą laiką kabos grėsmė, kad žemės savininkas gali pradėti manipuliuoti sutarta nuomos kaina.”
Be to, su žemės sklypo nuoma nebūtų sutikusi ir ankstesnė kotedžo savininkė, nes už gautą paskolą pastatą su žeme buvo įkeitusi bankui.
Su banku kuo greičiau norėjusiai atsiskaityti moteriai pinigų reikėjo iš karto.
Rusijos pilietis rado išeitį
Tuomet N. Zyrinui buvo patarta žemę pirkti Lietuvoje įsteigtos ir jo bute Palangoje įregistruotos įmonės vardu, nes tai neprieštarauja mūsų šalies įstatymams.
„Mane toks variantas tenkino, nes nemažą dalį laiko praleisdamas Lietuvoje ateityje ketinau čia perkelti dalį savo verslo”, – dėstė N. Zyrinas.
Minties įmonės vardu pirkti ir kotedžą jis atsisakė, nes tuomet būtų sudėtinga į Lietuvą atvažiuoti jo dukteriai, kuriai reikalingas privatų būstą turinčio asmens iškvietimas.
Už 50 tūkstančių litų keturis arus nusipirkęs verslininkas tvirtina, kad butą Palangoje pirko ne dėl lopinėlio žemės, kurio penktadalis priklauso bendram įvažiavimui į trijų kotedžų kompleksą.
„Ką man reikėjo daryti, jeigu pirkti būsto be žemės neįmanoma, o žemės įsigyti negalima?” – klausė į absurdišką situaciją patekęs Rusijos verslininkas.
Sklype augina sodinukus?
Dabar prokurorai įrodinėja, kad prieš metus ruso įkurta bendrovė „Smart Park Baltic” Palangoje įsigyto 4 arų žemės sklypo savo veiklai nenaudoja, o pati įmonė jokios ūkinės ir komercinės veiklos nevykdo.
Tai praėjusių metų pabaigoje nustatė Valstybinė mokesčių inspekcija.
Inspektoriams pakako to, kad N. Zyrino buto durų niekas neatidarė, o žemės sklype nebuvo matyti jokių bendrovės veiklos vykdymo požymių.
Kai kurie kiti tokiu pat būdu pastatus su žeme nusipirkę Rusijos ir Baltarusijos piliečiai pasielgė apdairiau.
Štai Vanagupės gatvėje namą nusipirkęs užsienietis prie jo priskirtą 18 arų žemės sklypą pirko paties įkurtos bendrovės „Botanikos sodas” vardu.
Rusas nurodė, kad bendrovės veikla – gėlių ir sodinukų didmeninė prekyba.
Mokesčių inspektoriams užteko bendrovės atstovų paaiškinimo, kad prie namo esantis žemės sklypas reikalingas dekoratyviniams augalams auginti, ir šis Rusijos pilietis prokurorų dėmesio išvengė.
Nenorėjo nieko apgaudinėti
N. Zyrinas teigė apie tokius sandorio apsaugos būdus žinojęs.
Jo kaimynystėje kotedže butą nusipirkęs baltarusis įmonės vardu nusipirktą sklypą naudoja neva gėlėms auginti.
Kitas rusas žemę prie namo pirko pažįstamo Lietuvos piliečio vardu, kuris ją perleido neribotai panaudai.
„Galėjau ir aš bendrovės įstatuose parašyti, kad įmonė verčiasi tujų auginimu, kurios, beje, pasodintos kieme prie mano buto įėjimo ir atskiria kaimynų sklypą.
Arba vieną procentą įmonės akcijų perleisti Lietuvos piliečiui ir po to įrodinėti, kad ir jam priklausanti įmonė turėjo teisę pirkti žemę.
Tačiau aš nenorėjau šitaip žaisti ir mėginti apgaudinėti valstybę, jei žemės sklypą teisėtai gali įsigyti Lietuvoje registruota įmonė”, – teigė maskvietis.
Ruso įmonė pradėjo veiklą
Verslininkui neaišku, kodėl Mokesčių inspekcija metinės finansinės įmonės ataskaitos pasigedo jau pernai lapkritį, kai nuo bendrovės įsteigimo buvo praėję tik aštuoni mėnesiai.
N. Zyrinas išsiaiškino, kad, pagal mūsų šalies teisės aktus, naujai įregistruota įmonė 5 metus gali nevykdyti jokios ūkinės ir finansinės veiklos.
Šiemet maskviečio įkurta lietuviška įmonė jau pradėjo veiklą – iš bankrutavusios bendrovės už 800 tūkst. litų Šventojoje nusipirko 8 nebaigtus statyti kotedžus su žeme.
Šiais metais jis į kotedžų užbaigimą žada investuoti milijoną litų ir vėliau juos pardavinėti.
Tačiau Rusijos pilietis nebėra įsitikinęs, kad bendrovės pradėta komercinė veikla jį išgelbės teisme, nes jam teks įrodinėti, jog įmonės veiklai naudojamas žemės sklypas prie nusipirkto kotedžo.
„Gal teismą pavyks įtikinti, kad minimalaus žemės sklypo reikia pastatui, kuriame įsikūręs įmonės biuras, funkcionuoti”, – sakė N. Zyrinas.
Restituciją sunku įgyvendinti
Rusijos piliečiui nesuprantama, kaip būtų vykdoma restitucija, jeigu žemės pirkimo sandoris būtų pripažintas neteisėtu.
Buvusi kotedžo ir žemės sklypo savininkė nebeturi 50 tūkstančių litų – jie jau atiduoti bankui. Moteriai gali grėsti kito jos turimo nekilnojamojo turto areštas ir pardavimas iš varžytynių.
Jei kotedžo sklypą Palangoje ims pardavinėti antstolis, prie svetimo pastato esančios žemės niekas nepirks, nes ji reikalinga tik pastato savininkui.
Be to, pagal Civilinį kodeksą, panaikinus žemės pirkimo sandorį, būtų naikinamas ir su juo susijęs pastato pirkimas.
„Kas man, sudariusiam teisėtą ir notaro patvirtintą žemės pirkimo sandorį, atlygins bylinėjimosi metu patirtus nuostolius?” – klausė N. Zyrinas.
Teismams pateikti penki ieškiniai
* Tyrimus dėl apsimestinių sandorių, kai prisidengdami Lietuvoje įkurtomis įmonėmis žemės sklypus perka ne Europos Sąjungos piliečiai, Klaipėdos apygardos prokuratūra pradėjo po praėjusių metų vasarį priimtos Aukščiausiojo teismo atskirosios nutarties.
* Išnagrinėjęs civilinį ginčą tarp Rusijos piliečio Michailo Golikovo ir nekilnojamojo turto pirkimui tarpininkavusios įmonės „Rolijona”, teismas atkreipė dėmesį, kad žemės sklypą prie pastato Palangoje realiai pirko Rusijos pilietis, o ne jo įsteigta įmonė „Egusta”.
* Taip buvo pažeista Konstitucijos nuostata, draudžianti Lietuvoje nuosavybės teise įsigyti žemės asmenims, neatitinkantiems Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų.
* Suabejojusi sudaryto žemės pirkimo sandorio teisėtumu Aukščiausiojo teismo kolegija jo sudarymo aplinkybes pavedė išsiaiškinti Klaipėdos apygardos prokuratūrai.
* Gavę Registrų centro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos informaciją šios prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai teismams yra pateikę penkis civilinius ieškinius dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Kyla grėsmė Lietuvos valstybei?
Aivaras Velutis
Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras
„Daugiau nei prieš 20 metų patvirtindami Konstituciją jos autoriai ir tuometė šalies valdžia įžvelgė galimas grėsmes ir užsieniečiams uždraudė nuosavybės teise pirkti žemę mūsų šalyje.
Gal tų grėsmių dabar ir nebėra, tačiau norint Rusijos piliečiams leisti pirkti žemės sklypus prie jų įsigyjamų statinių, reikėtų keisti Konstituciją.
Dabar tėra vienintelė išeitis – šią žemę nuomoti ar valdyti panaudos sutartimi.
Įstatymai nedraudžia žemės pirkti Lietuvoje įregistruotoms įmonėms, tačiau mes negalime nepastebėti aplinkybių, kai sutampa bendrovių įregistravimo ir sandorių sudarymo laikas, o žemę įsigijusių bendrovių vieninteliai akcininkai yra tų pačių pastatų savininkai.
Teisme įrodinėti apsimestinį sandorį prokurorams būtų sudėtingiau, jei ne tik žemė, bet ir pastatai būtų perkami juridinio asmens vardu.”
