A.J. Bačkio atsistatydinimo prašymas įteiktas pagal kanonų teisės nuostatus, jam sulaukus 75 metų amžiaus.
Kol įvyks naujo arkivyskupo ingresas, kardinolas paskirtas Arkivyskupijos administratoriumi.
Arkivyskupas G. Grušas naujas pareigas pradės vykdyti su iškilmingomis ingreso Šv. mišiomis, kurios įvyks Šv. Jurgio, Vilniaus arkivyskupijos globėjo šventėje, balandžio 23-iąją Vilniaus arkikatedroje.
„Kiekvienas vyskupas ordinaras parašo prašymą popiežiui atleisti jį iš vyskupo ordinaro pareigų. Vilniaus arkivyskupui Audriui Juozui Bačkiui praėjusiais metais suėjo 75-eri. Jis parašė prašymą, tačiau popiežius Benediktas XVI pavedė jam eiti pareigas, kol bus paskirtas naujasis Vilniaus arkivyskupas ordinaras. Praėjo daugiau kaip metai, ir naujuoju Vilniaus vyskupu ordinaru, Vilniaus arkivyskupu popiežius Pranciškus paskyrė Gintarą Grušą“, – apie naująjį paskyrimą kalbėjo Kauno arkivyskupas Sigito Tamkevčiaus atstovas spaudai.
G. Grušas – antrasis naujojo popiežiaus paskirtas vyskupas
Arkivyskupu metropolitu paskirtas G. Grušas sakė priimantis naujas pareigas su klusnumu ir viltimi.
„Šiandien popiežius Pranciškus paskyrė mane Vilniaus arkivyskupu metropolitu. Sujaudino dėmesys Lietuvai, kad po paskyrimo savo įpėdinio Buenos Aires arkivyskupijoje esu antrasis šio popiežiaus paskirtas vyskupas. Priimu šį naują siuntimą su tuo pačiu klusnumu ir viltimi, kaip esu priėmęs visus ankstesnius Viešpaties siuntimus pašaukimo kelyje, nes Viešpats mūsų niekada neapleidžia.
Nuo pirmo karto, kai sąmoningai supratau ir priėmiau Viešpaties kvietimą sekti Jį kunigystės keliu, siekiau pakartoti savo „Taip“ kiekviename naujame ir nuostabiame pašaukimo posūkyje – ar tai prieš 20 metų rengdamas popiežiaus Jono Pauliaus II vizitą Lietuvoje, ar vadovaudamas Vilniaus kunigų seminarijai, ar tarnaudamas Lietuvos Vyskupų Konferencijos generalinio sekretoriaus pareigose, ar būdamas Lietuvos kariuomenės ordinaru.
Vilniaus arkivyskupija, kaip ir visa Lietuva, turėjo garbingą, bet dažnai ir skausmingą istoriją. Pastaruosius 21 metus, jai vadovaujant J. Em. kardinolui A. J. Bačkiui, įvykdyti milžiniški darbai, atstatant pagrindines bažnytines struktūras, padedant vyskupijai ir Bažnyčiai visoje Lietuvoje atsigauti po ilgų komunistinės sistemos persekiojimo metų, kuriuose Vilniaus ganytojas arkivysk. Julijonas Steponavičius 25 metus buvo priverstas gyventi vidinėje tremtyje, atskirtas nuo savo vyskupijos ir savo tikinčiųjų.
Kardinolo atliktuose darbuose aiškiai atsispindi Viešpaties vedimas, ir jis palieka vyskupiją žymiai tvirtesnę, negu jinai buvo prieš du dešimtmečius. Esu jam dėkingas už pakvietimą darbuotis Lietuvoje, už visus tris kunigystės laipsnių šventimus, kuriuos gavau per jo rankas Vilniaus arkikatedroje, bei už visą tėvišką rūpestį ir globą, ne tik man, bet ir visai arkivyskupijai.
Šie metai, Tikėjimo metai, toliau kviečia mus visus irtis į tikėjimo gelmes, ne tik tam, kad geriau pažintume mūsų tikėjimą, bet kad juo gyventumėm. Naujasis popiežius Pranciškus laimėjo mūsų širdis savo žmogišku nuoširdumu bei gyvai išreikštu tikėjimu. Jo pavyzdys kviečia mus visus į gilesnį atsinaujinimą – vyskupus, kunigus, vienuolius, vienuoles ir pasauliečius. Naujoji evangelizacija - tai kasdien giliau gyventi gyvenimą santykyje su Kristumi ir padėti kitiems jį atrasti – asmeniniame ir visuomeniniame gyvenime.
Brangūs Vilniaus arkivyskupijos tikintieji ir visi šios teritorijos gyventojai, Šv. Tėvo paskirtas į šias pareigas sieksiu aprėpti visus, ir kviečiu Jus kartu žengti kuriant tą vienybę, dėl kurios Kristus meldėsi Paskutinės Vakarienės metu. Čia bus reikalingas Šv. Dvasios vedimas, kad mes visi kartu malda ir darbu galėtumėm įveikti tautinius, ekonominius, politinių požiūrių skirtumus bei savanaudiškumo pagundas, o dalindamiesi savo talentais ir kryžiais atsinaujintumėm patys ir atnaujintumėm vietinę Bažnyčią ir visuomenę.
Ši žinia mus pasiekia bešvenčiant Velykų savaitę ir besirengiant Dievo Gailestingumo sekmadieniui. Todėl kviečiu visus atverti savo širdis Kristui, Dievo Gailestingumui. Nebijokime dalintis Kristaus Žinia savo šeimose, su savo kaimynais ir kolegomis – priimti Dievo Gailestingumą ir patiems būti gailestingiems. Tik taip sugebėsime sukurti visuomenę, kokios norime, kurioje neapsiribojame kvietimu toleruoti - tai yra, pakęsti - vieni kitus, bet kviečiame remtis Kristaus įsakymu mylėti vieni kitus, kaip Jis mus mylėjo.
Priimdamas šią tarnystę Jūsų naudai ir ją pradėdamas prašau jūsų visų maldų. Vilniaus arkivyskupo pareigas pradėsiu vykdyti Šv. Jurgio, Vilniaus arkivyskupijos globėjo, šventėje su iškilmingom ingreso šv. mišiom Vilniaus arkikatedroje balandžio 23 d., 12 val. Kviečiu dalyvauti atstovus iš visų arkivyskupijos parapijų, vienuolynų, judėjimų, vyskupijoje veikiančių pastoracinių centrų, katalikiškų mokyklų – kad tai būtų tikrai mūsų visų, visos arkivyskupijos šventė. Prašau, kad tie, kurie negalės asmeniškai dalyvauti, ypač ligoniai, lydėtų savo malda.
Telydi, telaimina ir tesuvienija mus Gailestingasis Dievas“, - sakė G. Grušas.
G. Grušas augo JAV
Vyskupas G. Grušas gimė 1961 m. rugsėjo 23 d. Vašingtone, JAV lietuvių šeimoje. Anksti įsitraukė į tautinę ir katalikišką išeivių veiklą. Aktyviai dalyvavo Los Andželo Šv. Kazimiero lietuvių parapijos gyvenime, Ateitininkų federacijos veikloje, 1983-1987 m. buvo Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkas ir Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos narys.
Prieš stodamas į seminariją baigė matematiką ir informatiką Kalifornijos universitete Los Andžele, dirbo IBM korporacijoje. Dvasines studijas pradėjo Pranciškonų universitete Stuubenvilyje, Ohajuje, vėliau dvejus metus mokėsi Romoje, Popiežiškojoje Šv. Bedos kolegijoje. 1992 m. Vilniuje buvo įšventintas diakonu ir paskirtas Popiežiaus Jono Pauliaus II apaštališkosios kelionės į Lietuvą komiteto generaliniu sekretoriumi. Grįžęs į Romą, tęsė studijas Popiežiškojoje Šv. Kazimiero lietuvių kolegijoje, teologijos bakalauro laipsnį įgijo Popiežiškajame Šv. Tomo Akviniečio universitete.
1994 m. birželio 25 d. Vilniaus arkikatedroje arkivyskupas A. J. Bačkis G. Grušą įšventino kunigu. Tais pačiais metais jis buvo išrinktas Lietuvos Vyskupų Konferencijos generaliniu sekretoriumi. 1997 m. grįžęs į Romą tęsė studijas Popiežiškajame Šv. Tomo Akviniečio universitete, kur 2001 m įgijo bažnytinės teisės daktaro laipsnį. 2001-2003 m. buvo Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos rektoriumi, dėstė kanonų teisę. Nuo 2002 m. eina Lietuvos Vyskupų Konferencijos generalinio sekretoriaus pareigas.
Pastarąjį dešimtmetį buvo Vilniaus arkivyskupijos Kunigų tarybos narys ir konsultorius, vadovavo komisijai, rengiančiai lietuvišką Kanonų teisės kodekso redakciją. Nuo 2006 m. - Ateitininkų federacijos Dvasios vadas. Popiežiškosios Šv. Kazimiero lietuvių kolegijos tarybos narys, leidyklos „Katalikų pasaulio leidiniai“ valdybos pirmininkas, išeivių organizacijos „Lietuvių katalikų religinė šalpa“ valdybos vicepirmininkas. Šventojo Tėvo kapeliono, monsinjoro, titulas vyskupui G. Grušui buvo suteiktas 2003 m.
2010 m. liepos 2 d. Šventasis Tėvas Benediktas XVI monsinjorą G. Grušą paskyrė Kariuomenės ordinaru. Vyskupas nominatas buvo konsekruotas 2010 m. rugsėjo 4 d. Vilniaus arkikatedroje. 2011 m. spalio 26 d. išrinktas Lietuvos Vyskupų konferencijos Nuolatinės tarybos nariu ir LVK Švietimo komisijos pirmininku.
Arkivyskupas G. Grušas moka lietuvių, anglų, italų ir prancūzų kalbas.
A. J. Bačkis - Vatikano diplomatas
A. J. Bačkis gimė 1937 m. Kaune, diplomato šeimoje. Po metų šeima išvyko į Paryžių. Čia A. J. Bačkis baigė katalikišką gimnaziją ir įstojo į Paryžiaus kunigų seminariją.
1961 m. buvo įšventintas kunigu, bet toliau krimto mokslus. Baigęs Popiežiškąjį Grigaliaus universitetą, studijavo Šv. Sosto diplomatinėje akademijoje ir Laterano universitete, įgijo kanonų teisės daktaro laipsnį.
Nuo 1964 m. dirbo Vatikano diplomatinėse atstovybėse – Filipinuose, Kosta Rikoje, Turkijoje, Nigerijoje, Olandijoje. 1991 m. gruodžio 24 d. paskirtas naujai įsteigtos Vilniaus arkivyskupijos arkivyskupu metropolitu, įgaliotas atnaujinti Vatikano diplomatinius santykius su Lietuva.
Kardinolu pakeltas 2000 m. vasario 21 d.
A. J. Bačkio iniciatyva 1993 m. atkurta Vilniaus kunigų seminarija, įkurta Tikybos katedra Vilniaus pedagoginiame universitete, 1994 m. įkurtas Šeimos centras, 1997 m. Trinapolio rekolekcijų namai, 1999 m. Vilniaus arkivyskupijos pastoracinis centras, 2001 m. Amatų centras, plečiama labdaringa veikla – jis įkūrė „Betanijos“ labdaros valgyklą, Motinos ir vaiko bei Gailestingumo motinos globos namus.
