Į automobilių srautų reguliavimą, naujus šviesoforus ir švieslentes gatvėse prieš kelerius metus buvo sukišta 146 mln. litų. Ir kas iš to? Gal vertėjo šiuos pinigus skirti dar vienai gatvei nutiesti ar svarbiai sankryžai praplatinti?
Penktadienį nuo pat ryto Vilniuje veikiančios 13 švieslenčių, kurioms išleista 1,6 mln. litų, vilniečius uoliai informavo, kad visame mieste spūstys. Tačiau tokia informacija – visiškai bevertė.
Žmonės ir taip žino, kad spūstys, o didžiausias pagalbininkas – geležinė kantrybė. Bet ne eismo reguliuotojai.
Regi beprasmius užrašus
„Man dažną rytą važiuojant į darbą šviečia užrašas „Automobilių spūstis Geležinio Vilko gatvėje“. Ir ką? Vairuotojas neturi pasirinkimo, nes nėra kito kelio pasiekti centrą, – pečiais gūžtelėjo Susisiekimo ministerijos Saugos eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis. – Tai tas pat, jeigu rytais šviestų „Labas rytas“, o vakare „Labas vakaras“. Visi žinome, koks paros metas, tačiau pakeisti jo negalime.
Taip ir dėl spūsčių. Kam apie jas informuoti, jei nėra galimybių jų išvengti?“
Vairuotojai daugelį švieslenčių užrašų jau moka atmintinai: „Laikykitės saugaus atstumo“, „Prisisekite saugos diržus“, „Atsargiai, slidi kelio danga“.
Bet tokiems raginimams užtektų ir paprastų reklaminių skydų, o ne kone 2 milijonus litų kainavusių diodinių švieslenčių.
Yda – posūkiai į kairę
Su kolegomis iš kitų šalių bendraujantis V. Pumputis vardijo, kokią informaciją švieslentės teikia kituose Europos didmiesčiuose.
Jos praneša apie avarijas, spūstis, taip pat informuoja vairuotojus apie galimybę pasirinkti kitą kelią arba nurodo kryptis į artimiausias automobilių aikšteles, iš kurių miesto centrą galima pasiekti visuomeniniu transportu.
Taip pat vairuotojai informuojami, kai keičiamas leistino greičio apribojimas kelyje. „Tačiau Vilniuje per pastaruosius metus nepriimta nė vieno sprendimo dėl efektyvaus eismo organizavimo“, – piktinosi V. Pumputis.
Jis neabejoja, kad sostinės gatvėse spūsčių iškart sumažėtų, jei pagrindinėse gatvėse būtų atsisakyta eismą stabdančių posūkių į kairę, o žiedinės sankryžos būtų pertvarkytos į mažesnes.
„Rygoje jau prieš kelerius metus pagrindinėse gatvėse buvo atsisakyta visų posūkių į kairę, ten nuolat atnaujinama gatvių danga.
Varšuva irgi stebina neregėto masto eismo organizavimo pertvarkomis, lenkai net šviesoforais reguliuojamų sankryžų pagrindinėse gatvėse atsisakė, kad tik eismas nebūtų stabdomas“, – kaimynus gyrė V. Pumputis.
Tiesa, po tokių pertvarkų vairuotojai, norėdami patekti į kitą gatvės pusę, yra priversti važiuoti kiek toliau. Tačiau dauguma jų pakeitimams pritarė, nes spūstyse sugaišdavo kur kas daugiau laiko.
Galima pertvarkyti nebrangiai
„Vilniuje taip pat būtina tvarkytis. Ir, pasirodo, tam net nereikia šimtų milijonų, užtenka vos dvidešimties“, – sakė Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas.
Būtent tokią sumą įvardijo vienas jo studentų, savo magistro darbo tema pasirinkęs sostinės gatvių eismo reguliavimo problemas.
Absolventas apskaičiavo, kad jeigu kompleksiškai būtų pertvarkomas miesto gatvių tinklas ir šalinami ydingi eismo organizavimo sprendimai, spūstis mieste būtų įmanoma sumažinti net iki 30 procentų. Ir tai – be didelių investicijų.
Tuo tarpu 2008-ųjų pabaigoje baigta Vilniaus eismo pertvarka miestui kainavo net 146 mln. litų.
Įžvelgiama ir naudos
Vilniaus savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ Eismo skyriaus vadovas Jevgenijus Solovjovas dėl švieslenčių nebuvo toks skeptiškas kaip jo kolega iš ministerijos.
„Švieslentėse informacija apie automobilių spūstis yra aktuali visiems vairuotojams, ypač tiems, kurie ne kas dieną važinėja Vilniuje“, – tikino J. Solovjovas.
Jo teigimu, važiuojant į kalną Ukmergės gatve „Akropolio“ link, dažnai pasitaiko vienokia ar kitokia kliūtis kelyje.
Tuomet švieslentėse pasirodo informacija: „Sugedęs automobilis pirmoje eismo juostoje“ arba „Kelio darbai pirmoje eismo juostoje, būkite atidūs!“
„Vilnius plečiasi, pagal galimybes bus įrengiama vis daugiau vaizdo kamerų miesto sankryžose ir gatvėse, todėl švieslentės bus dar dažniau naudojamos informuoti apie eismo saugumą“, – švieslenčių naudą įžvelgė J. Solovjovas.
Praverčia greitkelyje
Italijos sostinėje Romoje švieslenčių gatvėse nėra. Tiesiog jas įrengti Amžinajame mieste, kuriame bet kuriuo paros metu būna automobilių spūsčių, nėra prasmės. Aplinkkelių, kurie palengvintų vairuotojų dalią Romoje, per istorinį miestą juk nenutiesi.
Italijos greitkeliuose įrengta 1230 švieslenčių. Vairuotojai stebi jas, nes tai kone vienintelė informacija apie eismo intensyvumą kelyje.
Tiesa, informacija švieslentėse skelbiama tik italų kalba.
Berlyne erzina kelio ženklų gausa
Vokietijos sostinėje Berlyne švieslenčių yra. Tačiau jos skirtos ne informuoti apie eismo sąlygas, o reklamuoti renginius ar paslaugas.
Kartais ten paskelbiama ir informacija apie 30 kilometrų per valandą greičio zonas, automobilių statymą ir aplinkosaugos taisykles.
Bėda kita – šias švieslentes užgožia kelio ženklai. Berlyne dabar yra apie 250 tūkst. ženklų, maždaug trečdalis jų nereikalingi ir tik blaško dėmesį.
Apskaičiuota, kad maždaug kas 21 metrą stovi ženklas, kurio privalo paisyti eismo dalyviai. Švieslentės įrengtos tik Vokietijos greitkeliuose. Ten skelbiama būtiniausia informacija – miestų pavadinimai ir išvažiavimai į reikiamą kelią.
Vokietijos keliuose nepamatysi švieslenčių, primenančių, kad reikia užsisegti saugos diržus. Šalyje, kurios greitkeliuose nėra greičio apribojimų, o rekomenduojamas greitis – 130 kilometrų per valandą, tokios švieslentės keltų didesnį pavojų negu neužsegti saugos diržai.
