Aistros neretai kyla dėl nežinojimo arba klaidingos žinios. Kaip šiuo atveju yra iš tiesų – ar tikrai auginant gyvulius, naminius paukščius privalu atsižvelgti į jų relaksacinius poreikius, jei taip, kokie jie ir kaip tenkintini? Į šį klausimą atsako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistas, o ūkininkai pasidalys nuomone ir patirtimi šia tema.
Gyvūnus ramina ir muzika
Pokalbis su VMVT Gyvūnų gerovės ir sveikatingumo skyriaus vyriausiuoju veterinarijos gydytoju Giedriu BLEKAIČIU:
– Prašytume supažindinti su relaksaciniais, jei galimas toks terminas, gyvūnų laikymo reikalavimais – kokie jie?
– Visų rūšių ūkinių gyvūnų laikymui taikomi bendrieji reikalavimai, o kai kurių rūšių arba paskirties ūkinių gyvūnų, pavyzdžiui, kiaulių, veršelių, dedeklių vištų, viščiukų broilerių, Ratitae genties (stručiai, emu) paukščių laikymui – ir specialieji reikalavimai.
Rengiant reikalavimus konkrečios ūkinių gyvūnų rūšies ar paskirties laikymui, atsižvelgta į jų etologinius ir fiziologinius poreikius. Antai paukštidėse turi būti sausų, purių pakratų, kad viščiukai broileriai galėtų patenkinti fiziologinį poreikį pasikapstyti.
Kai dedeklės vištos laikomos ant kraiko, čia turi būti lesiojimui ir kapstymuisi tinkamų pakratų. Jie reikalingi patenkinti dedeklių vištų fiziologinį poreikį kapstyti ir tai darant dilinti nagus. Taip pat turi būti laktos, kad dedeklės vištos galėtų ilsėtis tupėdamos, bei grupiniai arba individualūs lizdai, kad kiekviena ramioje aplinkoje – netrikdoma kitų gentainių – galėtų dėti kiaušinius.
Jei dedeklės vištos laikomos pagerintuose narvuose, juose turi būti nagų dilinimo priemonės, laktos tupėti, izoliuotas grupinis lizdas – ramioje aplinkoje kiaušinius dėti, vonelė arba kita įranga pakratams, kapstymuisi ir lesiojimui tinkamos medžiagos: smulkus žvyras, traiškyti grūdai, smėlio ir medžio pjuvenų mišinys.
Kiaulių smalsumui patenkinti jų laikymo vietos kreikiamos pakratais: šiaudais, smulkintais šiaudais, medžio pjuvenomis, kompostu, augalų dalimis, pavyzdžiui, nupjauta žole, kitomis natūraliomis medžiagomis, arba įrengiamos priemonės – specialiai tam pagamintos arba natūralios, pavyzdžiui, medžio kaladėlės, šiaudų, šieno ryšuliai, suteikiančios galimybę kiaulėms patenkinti smalsumo poreikį.
– Apibendrinkite minėtų gyvūnų laikymo priemonių tikslą, naudą.
– Tikslas – sukurti ūkiniams gyvūnams jų prigimčiai, fiziologijai ir elgsenai kuo artimesnes, natūralias gyvenimo sąlygas. Pabrėžtina, kad intensyvaus ūkininkavimo sąlygomis ūkiniai gyvūnai patiria gerokai didesnį stresą, nei auginami ekstensyviomis sąlygomis arba ekologiškai. Daugeliu mokslinių tyrimų įrodyta, kad, tarkime, kiaulės, neturėdamos minėtųjų priemonių, darosi agresyvios kitų kiaulių atžvilgiu: pasireiškia kanibalizmas, konkurencija ir kiti neigiami veiksniai.
Visos paminėtos gyvulių laikymo priemonės padeda sumažinti gyvulių patiriamą stresą. Be to, dėl geresnės ūkinių gyvūnų gyvenimo kokybės gerėja ir gaunamos produkcijos kokybė.
– Ką pridurtumėte apie arklius, avis, ožkas, karves – į kokius jų prigimtus poreikius reikėtų atsižvelgti?
– Specialiųjų reikalavimų šių rūšių gyvūnų laikymui nėra parengta. Juos laikant galima vadovautis Europos Konvencijos dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos rekomendacijomis. Esminiai arklių, avių, ožkų, karvių poreikiai – judėjimo laisvė, pakankamas kiekis tinkamų pašarų, vandens. Galvijų, avių laikytojai neturėtų pamiršti pareigos reguliariai ir tinkamai prižiūrėti gyvūnų nagas. Mūsų šalies gamtinės sąlygos lemia, jog ilgą laikotarpį gyvūnai laikomi patalpose (tvartuose), ant kraiko.
Tokiomis sąlygomis laikomiems gyvūnams nagų priežiūra labai aktuali, mat į minkštą pagrindą (kraiką) nagos negali nudilti, skirtingai nei gyvūnų, kurie vaikšto lauke – pievoje, ant kieto, šiurkštaus pagrindo. Gyvūnų priežiūros priemonių gamintojai, atsižvelgdami į ūkinių gyvūnų laikytojų pageidavimus, sukūrė besisukančius šepečius masažuoti gyvūnų kūno nugarą, šonus, kaklą.
– Kas žinotina apie veršelių laikymą?
– Jiems „relaksacinės“ priemonės nenumatytos. Tik jie girdymo metu negali būti rišami, išskyrus kai laikomi grupėmis. Galvijai, taigi ir veršeliai, – grupėmis (bandomis) gyvenantys gyvūnai, todėl reikalavimuose numatyta, kad individualiuose garduose laikomiems veršeliams turi būti sudarytos sąlygos matyti kitus veršelius (gardų sienelės neturi būti aklinos). Be to, vyresni kaip 8 savaičių veršeliai negali būti laikomi atskirai (individualiuose garduose).
– Nuo kada privalu laikytis ūkinių gyvūnų laikymo specialiųjų reikalavimų? Ar visi gyvulių augintojai privalo jų paisyti?
– Visi ūkinių gyvūnų laikytojai privalo tinkamai rūpintis laikomais gyvūnais, garantuoti jų fiziologinius poreikius. Teisės aktų nuostatos taikomos visų ūkinių gyvūnų laikymui.
– Kas kontroliuoja, ar laikomasi šių reikalavimų? Kas laukia tų, kurie nesilaiko? Ar gyvūnus auginančios įmonės ir pavieniai asmenys geranoriškai paklūsta minėtiesiems reikalavimams?
– Ūkinių gyvūnų laikymo vietų kontrolę vykdo teritorinių VMVT inspektoriai, o priežiūrą – privatūs veterinarijos gydytojai. Reikalavimų nesilaikantiems ūkinių gyvūnų laikytojams taikomos administracinės priemonės. Pasitaikė, kad iš grubiai reikalavimus pažeidinėjusių ūkinių gyvūnų laikytojų teismo sprendimu buvo paimti augintiniai.
– Kokios kitos konkrečios galimos nuobaudos?
– Nuobaudos taikomos, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį ir mastą: administracinės pagal LR Administracinių teisės pažeidimų kodeksą ir baudžiamosios – pagal LR Baudžiamąjį kodeksą. Administracinės nuobaudos – piliečiams įspėjimas arba bauda nuo 20 Lt iki 1000 Lt, pareigūnams bauda nuo 1000 Lt iki 5000 Lt. Pagal LR Baudžiamąjį kodeksą, nuobaudas skiria teismai. Nuobauda gali būti viešieji darbai, bauda, areštas, laisvės atėmimas iki vienerių metų.
– Patikslinkite: ar tikėtina, kad tikrintojai užsuks ir į eilinio kaimiečio, kuris augina gyvulius, paukščius, valdas, ar jie seka tik stambesnių ūkininkų, žemės ūkio įmonių gyvūnų gerovę?
– Teritorinės VMVT kiekvienų kalendorinių metų pradžioje sudaro tais metais planuojamų patikrinti ūkinių gyvūnų laikymo vietų sąrašą, atsižvelgdamos į rizikos vertinimo kriterijus: ankstesnių tikrinimų metu nustatytus gyvūnų gerovės pažeidimus ir jų pobūdį, ūkinių gyvūnų laikymo vietoje naudojamą su gyvūnų gerove susijusią automatinę, mechaninę įrangą, gyvūnų skaičių, laikymo būdą, gyvūnų sveikatingumą, gaištamumą, gautus pranešimus dėl gyvūnų gerovės pažeidimų konkrečioje ūkinių gyvūnų laikymo vietoje ir pan. Gali būti patikrintos ūkinių gyvūnų laikymo vietos nepriklausomai nuo to, kiek jose laikoma gyvūnų.
– Kokie paminėtini konkretesni atvejai, kai per teismus buvo atimti gyvuliai – kokie tada buvo pažeidimai, kur?
–Dėl žiauraus elgesio su gyvūnais ar jų kankinimo – nešėrimo, laikymo netinkamomis sąlygomis ir pan., mušimo – VMVT kreipiasi į teismą dėl gyvūnų paėmimo iš laikytojo ir jų pardavimo, perdavimo kitiems laikytojams ar paskerdimo. Apmaudu, tačiau kiekvienais metais tokių atvejų pasitaiko tai viename, tai kitame šalies regione. Tai išimtinė priemonė ūkinių gyvūnų laikytojui, kurią gali pritaikyti tik teismas.
– Ar tiesa, kad nuo šių metų privalu laikytis specialiųjų gyvūnų laikymo reikalavimų, o lig tol buvo pereinamasis laikotarpis, kai už nesilaikymą dar nebuvo baudžiama (galvoje turimi ne grubūs gyvulių gerovės pažeidimai, o kai nėra pakratų, sąlygų nagams dilinti ar smalsumo poreikiui patenkinti ir pan.)?
– Nuo šių metų įsigaliojo ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimų įgyvendinimo kontrolė pagal kompleksinės paramos reikalavimus. Visi ūkinių gyvūnų laikytojai, siekiantys paramos pagal ES finansuojamas priemones, privalo įgyvendinti bendruosius ūkiniams gyvūnams taikomus gyvūnų gerovės reikalavimus: kiaulių laikytojai – kiaulių laikymo reikalavimus, o veršelių (galvijas iki 6 mėn. amžiaus) – veršelių laikymo reikalavimus.
– Ar tik siekiantieji paramos pagal ES finansines priemones privalo įgyvendinti bendruosius ir specialiuosius gyvūnų gerovės reikalavimus?
– Visi ūkinių gyvūnų laikytojai turi įgyvendinti ir bendruosius, ir specialiuosius gyvūnų gerovės reikalavimus, nepriklausomai, ar jie dalyvauja ES finansuojamose programose, ar ne. Nuo šių metų pradžios naujovė, kad ES paramos siekiantys ūkininkai, be kitų kompleksinės paramos reikalavimų, turi atitikti ir ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimus.
– Šepečiai karvėms pasikasyti priskiriami prie specialiųjų gyvūnų gerovės reikalavimų?
– Tai tik rekomenduojama – nėra privaloma. Pastebėtina, kad ūkininkai, kurie galvijų laikymo vietose naudoja tokias priemones, džiaugiasi padidėjusiais pieno primilžiais, galvijų elgesiu – jie tampa ramesni.
Minėtina dar viena teigiama gyvūnų laikymo priemonė – lyriškos muzikos skambėjimas gyvūnų laikymo vietose. Tai ne naujiena mūsų šalies paukštininkystės, ypač dedeklių vištų, viščiukų broilerių ūkiuose, galvijų, ypač melžiamų karvių, laikymo vietose.
Intensyviomis gyvūnų auginimo sąlygomis laikant ūkinius gyvūnus labai svarbu mažinti streso riziką.
Viena iš priemonių to siekti – mažinti triukšmo riziką, kad gyvūnai jaustųsi ramiai, nebūtų baigštūs. Muzika – geriausias būdas šiems tikslams pasiekti. Džiugina, kad vis daugiau šalies ūkinių gyvūnų laikytojų fermose savo augintiniams taiko muzikos terapiją. Kai gyvuliai girdi harmoningą muziką, didėja jų priesvoriai, mažėja agresija, tarpusavio konkurencija, išvengiama streso, melžiamos karvės duoda daugiau pieno, visa tai didina vartotojų pasitikėjimą ūkininkų užauginta produkcija.
Pamirštami žmonių prigimtiniai poreikiai
Ką ūkininkai atsakė į klausimus:
– Kokia Jūsų nuomonė apie relaksacinio, žaidybinio pobūdžio naminių gyvūnų laikymo reikalavimus? Ar laikotės jų? Jei taip, ar dėl to patiriate papildomų fizinių bei finansinių sunkumų?
Ekologinio ožkų ūkio savininkė Dalia ĖMUŽYTĖ iš Širvintų rajono Griciūnų kaimo:
– Gyvūnams būtina sudaryti jų prigimčiai artimas gyvenimo sąlygas: arkliams – kad gyventų grupėmis ir galėtų lenktyniauti, kiaulėms – kad knistų, paršiukams – kad dūktų, ožkoms – kad laipiotų, šokinėtų. Tai padaryti nėra sunku. Matau, ko ožkytėms reikia, ir padarau: lauke padedu rąstų, kilsteliu lentas, kad jos pirmyn ir atgal laipiotų, šokinėtų. Tvarte šiam tikslui sukaltos lentos.
Svarbu parūpinti gyvuliukams jų poreikius tenkinančių priemonių, ir jie patys žaidimą ras... Ožkos, kaip ir kiti gyvūnai, žiemą tingi iš šilto tvarto eiti į lauką. Bet būtina išeiti, kad daugiau judėtų. Tad išvilioju jas lauke pamesdama skanumynų – šakelių, grūdų.
Mano ūkis ekologinis, tad kaip nesistengsi, kad gyvūnams būtų geriau. Tai – joks apsisunkinimas. Prieš 19 metų dirbdama Vokietijoje pas ūkininkus mačiau paršiukams numestas padangas, kad dūktų. Laimingas gyvulys geriau auga, nuo žaidimų stiprėja...
UAB „Žiobiškio kompleksas“ (Rokiškio r.) direktorius Vidmantas MAŽELIS:
– Pikta girdėti apie tokius kvailus reikalavimus. Geras ūkininkas pluša ir darbo pabaigos nemato, o jam ant galvos – dar Briuselio klerkų reikalavimai, sukurpti iš neturėjimo ką veikti. Sukurpė – ir kniskitės... Kolūkio kiaulės negaišo, kai tokių reikalavimų nebuvo... O ir mėsa ar buvo prastesnė?!
Rūpinamasi kiaulių gerove, ne žmonių – kad jie turėtų darbą, nemirtų iš bado arba todėl, kad valgo konservantais užterštą maistą – juk dabar vėžinių susirgimų gausu kaip niekada anksčiau, – kad vaikai būtų tinkamai prižiūrimi, neaugtų globos namuose!.. Kaip relaksuotis žmogui, kurį išsunkė sunki darbo diena, pokalbiai jame mobiliuoju telefonu, kompiuteriai, niekam nerūpi, bet rūpi mat kiaulių relaksacija!.. Užtai Lietuvėlė ir tuštėja. Nieko joje neliks.
Bet ką darysi – privalu klausyti, ką partija ir vyriausybė liepia... Kad kiaulės paėdusios ne gulėtų, o turėtų kuo užsiimti – judintų, stumdytų, esame pametę medinių kaladėlių, plastikinių butelių, pagalių prie sienų pritvirtinę. Priekabą durpių už 400 litų išbarstome per du mėnesius. Pabarstome ir medžio drožlių. Kai kiaulės sukasa kanalus, vėl reikia pilti. Kiaulės butelius, kaladėles snukiais į lovius sustumia. Ištraukti tenka. Taigi visam tam reikia papildomo darbo. Dirbame ne savo darbą... Tikrinti, ar paisoma gyvūnų gerovės reikalavimų, atvažiuoja kas 2-3 mėnesius. Gyvulys turi mėsą auginti, o ne relaksuotis. Judėdamas jis degina energiją.
Kėdainių rajono Ąžuolaičių kaimo avių ūkio savininkas Petras VAITELIS:
– Avytėms laikyti nėra keliami tokie dideli reikalavimai, kaip kiaulėms, karvėms. Mano ūkį tikrinę veterinarai sakė, kad viskas gerai – gyvūnų gerovės reikalavimai vykdomi. Svarbiausia, kiekviena avytė turi erdvės, kiek reikia. Karvėms gerai šepečiai, kiaulėms – kad būtų kur knisti, o avytėms nebūtinos specialios priemonės. Mat jos, ypač ėriukai, vienas su kitu žaidžia. Ką jie išdarinėja! Šokinėja vienas priešais kitą, strikinėja, ratais bėgioja, kaktomis pasitranko. Yra ką pažiūrėti... Atsisėdu ir stebiu ilgai akių neatplėšdamas.
Kėdainių rajono Ąžuolaičių kaimo pieno ūkio savininkas Rolandas LIUTKEVIČIUS:
– Nestebina nei šie, nei kiti reikalavimai – kasmet jų daugėja, kad tik sunkiau ūkininkams būtų: tai šaldytuvus, tai melžimo įrangą, tai kitką užsimano tikrinti... Tris paprastus šepečius – ne tuos, kurie sukasi, – karvėms pasikasyti šonus, nugarą nupirkau prieš 10 metų ir ne dėl reikalavimų – mačiau užsienio fermose. Nedidelė investicija.
Raseinių rajono Antupyčių kaimo pieno ūkio savininkas Ričardas ABAKANAVIČIUS:
– Vykdome visus gyvulių laikymo reikalavimus: karvutės tvarte – jo modernizavimui gavome paramą – vaikšto palaidos, kiekviena turi po lovą – vietą, kur gali švariai, sausai gulėti: ant šiaudų, ne betono. Gyvuliukui minkščiau, patogiau. Be to, jis švarus – neaplipęs mėšlu, kaip anksčiau, kai tokio tvarto neturėjome. Malonu dabar į karvę žiūrėti.
Tvarte – du elektriniai šepečiai, kiekvienas atsiėjo apie 3 tūkst. litų. Smagu žiūrėti, kaip karvutės kasosi kūną – galvą, nugarą, šonus. Eilėje prie šepečių stovi. Juos įsigijome paklausę kai kurių ūkininkų patarimų: „Jei norite, kad karvės į melžimo aikštelę ateitų švarios, pirkite šepečius.“ Dirbdamas savo srityje stengiesi, kad būtų geriau nei anksčiau – investuoji, kruti. Tad jokių neigiamų aspektų gyvūnų laikymo reikalavimų atžvilgiu neįžvelgiu. Palaidos karvės daugiau svorio priauga. Kad pienuko daugiau ar geresnio duotų dėl minėtųjų priemonių, nepasakyčiau – jo kiekį, kokybę lemia pašaras.
