Už namų eilės pasislėpusi šalies rytuose esančio Alantos miestelio medinė sinagoga labiau primena daržinę nei buvusius maldos namus.
Šis aplūžęs pastatas, kuris valstybinių ūkių laikais tarnavo kaip trąšų sandėlis, dabar yra greta gyvenančio ūkininko Algio Jakutonio sandėliavimo vieta.
„Laikau čia savo daiktus ir mes vis dar aptinkame sovietinių laikų pėdsakų“, - sakė šis septintą dešimtį metų einantis vyras, rodydamas didelį geležinį raktą nuo buvusios sinagogos, kurią įsigijo prieš Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą 1990 metais.
Prieš tai jo tėvynė oficialiai buvo ateistinė, kaip ir visa likusi buvusios Sovietų Sąjungos dalis. Sovietai marginalizavo religiją, o sinagogas, ortodoksų cerkves su jų auksiniais kupolais, katalikų bažnyčias ir mečetes naudojo kaip sandėlius ar paliko griūti.
Tačiau prieš Antrąjį pasaulinį karą gyvybingą Lietuvos žydų bendruomenę sudarė maždaug 200 tūkst. žmonių, kurių 90 proc. 1941-1944 metais išžudė naciai ir vietos kolaborantai.
„Žydams čia priklausė koks 20 parduotuvių. Po karo neliko nieko“, - sakė statybininko išsilavinimą turintis 63 metų Danielius Drazdauskas, gimęs toje pačioje gatvėje, kur stovi jį žavinti sinagoga.
„Kodėl lietuviui įdomus žydų paveldas? Paprasta: kad ir koks būtų tikėjimas, tai - mano kultūrinis paveldas ir aš jaučiu pareigą jį saugoti“, - sakė jis.
Po nepriklausomybės atkūrimo D. Drazdauskas dirbo vietos valdžios postuose ir naudojosi progomis stumti sinagogų klausimą ir savo miestelio, ir visos šalies mastu.
Dabar vienas nacionalinis žydų labdaros fondas ir Lietuvos žydų bendruomenė, kuriai priklauso Alantos sinagoga, rengiasi ją restauruoti.
„Restauruotos sinagogos galėtų vaidinti edukacinį vaidmenį, jos yra mūsų kažkada labai svarbios bendruomenės atminimo paminklai“, - sakė to labdaros fondo vadovas ir Lietuvos žydų bendruomenės paveldo komisijos narys Daumantas-Levas Todesas.
Šiandien Lietuvoje yra 13 medinių sinagogų, rodo Lietuvoje gyvenančio prancūzų menininko Gilles'io Vuillard'o, kuris nuo 2009-ųjų vaizduoja jas savo darbuose, duomenys.
Jo paveikslai kelis kartus buvo eksponuojami parlamente ir Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje, skirtame Lietuvos žydų istorijai.
„Jų prasta būklė sukrėtė mane. Dažniausiai žmonės net nebežinodavo, kur jos stovi; vis dėlto jos yra unikalaus kultūrinio paveldo liudininkai“, - sakė jis AFP.
Pirmosios medinės sinagogos Lietuvoje pasirodė maždaug antroje 17-ojo amžiaus pusėje.
„Medis čia buvo pigiausia medžiaga“, - sakė architektė ir kelių straipsnių apie žydų paveldą autorė Marija Rupeikienė.
Seniausios dar tebestovinčios sinagogos buvo pastatytos 19-ojo amžiaus pabaigoje, o naujausios - praėjusio amžiaus 3-iajame ir 4-ajame dešimtmečiuose. 1992 metais priėmus atitinkamą įstatymą visos jos buvo grąžintos mažai Lietuvos pokarinei žydų bendruomenei.
Šiandien lėšų trūkumas ir labai mažas tikinčiųjų skaičius reiškia, kad šios sinagogos neveikia ir griūva. Seniausia išlikusi sinagoga - esanti Pakruojo mieste Lietuvos šiaurėje - 2009 metais nukentėjo per gaisrą.
„Svarbiausia yra jas išsaugoti. Viena galimybė yra naudoti jas kaip bibliotekas“, - sakė Faina Kukliansky (Faina Kuklianski), teisininkė ir laikinoji žydų bendruomenės prezidentė.
„Kai kurios savivaldybės sutiko 99-iems metams išsinuomoti sinagogas savo reikmėms, tačiau tai sunku, nes pastatai yra labai prastos būklės“, - nurodė ji.
