Ekspertai taip pat pažymi, kad vadovaujant M. Thatcher oficialusis Londonas itin atsargiai vertino Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo procesus.
„Ji išsiskyrė nuo kitų Vakarų Europos šalių vadovų tuo, kad labai priešinosi Vokietijos suvienijimui. Jei būtų turėjusi valią, būtų užkirtusi tam kelią. (...) Jei taip būtų atsitikę, Rytų Europos išlaisvinimas būtų vykęs šiek tiek ilgiau“, - sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Kęstutis Girnius.
Jis teigė, kad „geležine ledi“ vadinta britų politikė griežtai žiūrėjo į Sovietų Sąjungą kaip politinę ir ekonominę sistemą, tačiau taip pat pažymėjo, kad jos „pagrindinis vaidmuo nėra susietas su Rytų Europa“.
„Ji buvo konservatorė, ji buvo labai didelė laisvosios rinkos rėmėja, ji faktiškai palaužė Anglijos profsąjungas, pardavė daug nacionalizuotų įmonių, todėl sovietinė sistema ūkiškai ir kitaip jai buvo nepriimtina“, - kalbėjo K. Girnius.
„Aš manau, kad jos vaidmuo buvo šiek tiek šalutinis (Šaltajame kare. - Red.). Pagrindinis vaidmuo buvo Amerikos. Ji tvirtai palaikė NATO, tvirtai palaikė antikomunistinę politiką, bet kai prasidėjo sovietų sąjungos žlugimas, ji truputį atsitolino nuo tų procesų, nes bijojo, kad gali atsirasti pernelyg galinga Vokietija. (...) Ji pasakė, kad Michailas Gorbačiovas yra žmogus, su kuriuo būtų galima bendrauti. Ji nekentė komunizmo, bet su M. Gorbačiovu buvo pasiryžusi kalbėtis“, - sakė jis.
Lietuvos istorijos instituto atstovas Algimantas Kasparavičius taip pat pažymėjo, kad M. Thatcher nepritarė Vokietijos suvienijimui.
„Vienijantis dviem Vokietijoms, kaip rodo neseniai išslaptinti dokumentai, M. Thatcher, diplomatiškai kalbant, ilgą laiką skeptiškai žiūrėjo į dviejų Vokietijų susivienijimą, nes tame įžvelgė tam tikrą grėsmę arba nepatogumus britų imperijos interesams“, - teigė istorikas.
Tačiau jis pažymėjo, kad M.Thatcher požiūris į Sovietų Sąjungą ir oficialiojo Londono požiūris į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą buvo dvilypis.
„Man atrodo, jos antisovietinė politika labai svariai ir reikšmingai papildė Ronaldo Reagano antisovietinę retoriką ir smarkiai prisidėjo prie „perestroikos“ atsiradimo Sovietų Sąjungoje ir prie tos „perestroikos“ logiškos pabaigos, turiu galvoje, Sovietų Sąjungos subyrėjimo“, - teigė A. Kasparavičius.
„Bet jei žiūrėsime aspektu Didžioji Britanija ir Lietuva po Kovo 11-osios, tai Didžioji Britanija labai atsargiai, turbūt atsargiausiai iš visų Vakarų Europos valstybių stebėjo, vertino ir reagavo į įvykius Lietuvoje“, - kalbėjo jis.
M. Thatcher mirė pirmadienį sulaukusi 87 metų. Britų Vyriausybei ji vadovavo nuo 1979 iki 1990 metų pabaigos.
