Taikant kriterinį vertinimą, abiturientai bus suskirstyti į tris žinių lygius – patenkinamą, pagrindinį ir aukštesnįjį.
Moksleiviai bus vertinami pagal vertinimo skales, neišrikiuojant jų kaip sporto varžybose vietomis.
– Gal kitose Europos Sąjungos šalyse jau vyrauja kriterinis egzaminų vertinimas ir Lietuva pereina prie naujos tvarkos todėl, kad tai tiesiog madinga naujovė? – „Lietuvos rytas” pasiteiravo Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus pareigas einančios Teresės Blaževičienės.
– Tai tikrai nėra nauja mada. Vienose šalyse, tarkime, Didžiojoje Britanijoje, taikomas kriterinis vertinimas. O Lenkija eina priešinga kryptimi – ten dabar pereinama nuo kriterinio prie norminio vertinimo.
– Tad kodėl Lietuvai prireikė keisti senąją tvarką? Gal tikimasi, kad kriterinis vertinimas leis objektyviau įvertinti abiturientų žinias?
– Pereiti prie kriterinio vertinimo buvo nutarta ne dabar, o dar pernai koreguojant brandos egzaminų programas.
Galima sakyti, kad tai politinis sprendimas.
Naujoji vertinimo tvarka tiesioginės įtakos vertinimo objektyvumui neturės.
Kaip ir anksčiau, darbai bus koduojami. Dirbs didelės vertintojų grupės, jie galės tartis tarpusavyje.
Bus siekiama, kad vienas vertintojas patikrintų kuo daugiau darbų ir galėtų juos palyginti, jaustų bendrą moksleivių lygį. Tai padeda objektyviau vertinti.
Darbą vertins trys mokytojai. Jei du vertinimai labai skirsis, darbas bus perduodamas trečiajam vertintojui.
Kai dviejų pedagogų vertinimai bus vienodi, darbą taip pat dar peržiūrės trečiasis.
– Vis dėlto kuo kriterinis vertinimas geresnis už norminį?
– Nuspręsta atsisakyti norminio vertimo todėl, kad balų nustatymas lyginant egzaminų darbus mažiau informatyvus ir patiems mokiniams, ir aukštosioms mokykloms.
Turėtų būti aiškiau, kaip abiturientai išmoko mokymo programą, kai jie pagal naują tvarką bus skirstomi į tris lygius.
Surinkę atitinkamą taškų skaičių ir patekę į, pavyzdžiui, patenkinamą žinių lygį, abiturientai jau bus lyginami su kitais analogišku lygmeniu pasirodžiusiais mokiniais.
– Ar tai reiškia, kad pagal naują tvarką mokinio įvertinimas balais mažiau priklausys nuo to, kaip egzaminą išlaikė kiti mokiniai?
– Iš tiesų taip turėtų būti, nes anksčiau buvo galima surinkti net 100 balų, nors užduotys ir neatliktos idealiai, jei kiti moksleiviai laikė egzaminą dar prasčiau.
Mat 1 proc. abiturientų vis tiek gaudavo 100 balų vertinimą. Dabar egzamino balai nepriklausys nuo to, kaip jį išlaikė visi kiti moksleiviai.
– Tačiau į tris lygius moksleiviai bus paskirstomi dar prieš egzaminą?
– Iš tiesų, remiantis moksleivio žiniomis, bus iš anksto numatyta, į kokį lygį jis gali pretenduoti.
– Gal regite kokių nors naujosios vertimo sistemos trūkumų?
– Kiekviena sistema turi savų trūkumų.
Dabar bus sunkiau prognozuoti, kiek moksleivių surinks 100 balų, kiek gaus tolydžio mažėjančius įvertinimus, kiek iš viso neišlaikys egzamino.
Pagal naują vertinimo sistemą sunkiau parengti egzaminų užduotis. Jų rengėjams atsiranda papildomo darbo, išauga atsakomybė. Kaip mums pavyks, bus galima apibendrinti jau po egzaminų.
Dabar vertinimas dar nebus grynai kriterinis, nes kiekviename lygyje moksleivių darbai bus vertinami ir norminiu būdu.
Galutinai pereiti prie kriterinio vertinimo turbūt prireiks kelerių metų, nes reikia, remiantis statistine analize, nugludinti metodiką.
– Ar nekils painiavos, kai moksleiviai ir mokytojai apie naują vertinimo sistemą sužinojo likus tik porai mėnesių iki egzaminų?
– Mokytojams didelių sunkumų neturėtų kilti, nes jie savo mokinius visą laiką vertino kriteriniais metodais.
Moksleiviams taip pat niekas nesikeičia. Tiesiog reikia gerai išmokti mokymosi programą. Juk ji – ta pati, tik bus taikoma kitokia pažymių nustatymo metodika. O tai – vertintojų užduotis.
