O gal buvo truputėlį kitaip, tarkime, solistas ėmė ir įsižeidė dėl to, kad partijos vadas nepriskyrė iškiliajam kolegai ministro šešėlio su portfeliu? Kuriuo atveju A.Kubiliaus netaktas būtų didesnis? Taip ar kitaip, bet sužinojome, kaip sunkiai gyvenasi solistams, kai dabar viskam diriguoja choristai.
Taigi užvirė visai ne šešėlinės aistros dėl šešėlio. Tai kelia nerimą, verčia manyti, kad peržengėme pavojingą ribą, už kurios žmonių socialinė atskirtis dar labiau pagilės, nelygybė suvešės, persikeldama į tą dimensija, kurioje negalioja ne tik moralės normos (kaip teigė V. Vasiliauskas), bet ir sveiko proto refleksai. Ko dar galima laukti iš likimo, kai žmogaus reprezentacijai svarbus tampa paties šešėlio statusas, jo kokybė, priklausomybė aukštesniajai kastai ir pan. Drauge pabandykime įsivaizduoti, jog įvykiams klostantis ta linkme, ne vienas pabandys įsigyti jaunesnį, gražesnį arba, pavyzdžiui, protingesnį šešėlį už save patį.
Tarkime, tokia padėtis būtų palanki kokiam nors transseksualui, įgyjančiam galimybę spręsti lyties pakeitimo problemą labai paprastai, t. y. šešėliniu būdu, tačiau daugumai žmonių susiklosčiusi situacija tik padidintų galvos skausmą: kaip įsitaisyti laiko dvasią atitinkantį šešėlį, ar galima būtų padorų šešėlį kur nors (turguje ar meno vertybių aukcionuose) nusipirkti, ar tokie privilegijuoti šešėliai būtų skirstomi tik už nuopelnus partijai ir tėvynei, be jokios abejonės, iškiliems partijų nariams?
Tačiau vis dėlto sunkiausias klausimas čia būtų toks: kur padėti senąjį šešėlį, kuris kaip primuštas šunėkas, nori tu to ar nenori, visados spūdintų iš paskos.
Įaudrintas tokių klausimų negalėjau neparašyti eilėraščio:
kažko aš laukiau vakare
neįtikėtina tačiau kvepėjo mėtom
nelyg senam tauriam kare
didinga buvo pralaimėti
tačiau per lengva buvo ir negera
jaučiau iš anksto: netikri kerai
šešėlis mano purptelės be portfelio virš kero
išsilukštenę liks tiktai garai
