„Pastaraisiais metais Seimo narių moralinė kokybė nuolat mažėja. Vis dažniau jie atsiduria teisėsaugos akiratyje, Seimo nariai vairuoja girti, slepia mokesčius juodosios buhalterijos stalčiuose, šlaistosi girti. Teisinė neliečiamybė tampa nebe apsauga nuo politinių persekiojimų, o landa išsisukti nuo teisinės atsakomybės“, - sakė politologas Vytautas Dumbliauskas.
Mokslininkas priminė, jog teisinės parlamento narių neliečiamybės institucija atsirado demokratijos jaunystės laikais, kai įstatymų leidėjai būdavo užpuolami, net žudomi.
V. Dumbliausko manymu, tie laikai jau praeityje. Seimo narius teisinė neliečiamybė dabar ne tiek saugo, kiek paikina, skatina pasijausti juos išrinktųjų-neliečiamųjų kasta.
Teisinė neliečiamybė - atgyvena?
Politologai pastebėjo, kad jau šios Seimo kadencijos pradžioje imunitetas iškreipė ir šiaip jau iškraipytą politinę kultūrą Lietuvoje.
N. Venckienės frakcija, išskyrus Algirdą Patacką, palaikė tris „darbiečius“, atsidėkodamas Viktoras Uspaskichas antradienį parėmė „drąsiečių“ lyderę, nors tarp šių partijų ideologijų ir vertybių – gili praraja.
V. Uspaskichas atviru tekstu pareiškė, kad su N. Venckiene jo nesieja nei bendri politiniai tikslai, nei asmeninės simpatijos. Tik baimė atsidurti už grotų.
Žurnalistų antradienį kalbintas socialdemokratas Gediminas Kirkilas pareiškė, jog pastaruoju metu padažnėjusios apkaltos Seimo nariams verčia manyti, jog galima būtų iš viso atsisakyti parlamentinio imuniteto.
„Yra šalių, kuriose taikoma supaprastinta praktika patraukti parlamentarą teisinėn atsakomybėn, jį apklausinėti“, - teigė G. Kirkilas, neatmetęs, jog tokio pasiūlymo gali sulaukti Seimas.
Konservatorius Kęstutis Masiulis portalui lrytas.lt sakė jau seniai siūlęs naikinti Seimo narių teisinę neliečiamybę.
„Juk Seimo nariai yra tokie pat piliečiai, kaip ir kiti. Jie gali pažeisti įstatymą, padaryti nusikaltimą. Seimo narys turi atsakyti už savo veiksmus, neturėtų būti privilegijų. Tik įstatymais turi būti užtikrinta, kad Seimo narys būtų apsaugotas nuo politinio valdančiųjų partijų persekiojimo“, - kalbėjo K. Masiulis.
Vis tik panaikinti imuniteto institutą būtų sudėtinga, nes jis įtvirtintas Lietuvos Konstitucijoje.
Seimo narių, teisėjų, ministrų teisinė neliečiamybė įtvirtinta net keturiuose Konstitucijos straipsniuose.
Uždaryti į kalėjimą nereikėtų
Politologė Jūratė Novagrockienė siūlė kompromisinį variantą: nenaikinti Seimo narių teisinės neliečiamybės įstatymų, bet švelninti jų sąlygas.
„Pastarieji įvykiai rodo, jog neliečiamybės atėmimo procedūros tampa varginančios, gaišina įstatymų leidėjų laiką. Bet negalima nepastebėti, kad teisėsauga neretai skubotai sodina įtariamuosius už grotų. Ypač pagundai areštuoti dažnai pasiduoda jauni teisėjai. Todėl teisinė neliečiamybė turėtų būti švelninama, bet draudžiant atimti laisvę rinktam valstybės pareigūnui“, – svarstė J. Novagrockienė.
Politikos ekspertų manymu, supaprastinti teisinės neliečiamybės procedūras reikėtų, kai Seimo narys padaro techninę avariją, sulaikomas girtas, pažeidžia viešąją tvarką. Taigi tais atvejais, kai jam negresia kalėjimas, gali atsipirkti bauda.
Tokiu atveju esą prokurorams net nereikėtų laukti Seimo posėdžio. Ar atiduoti įstatymo pažeidėją parlamentarą teisėsaugvai, galėtų nuspręsti specialiai sudaryta komisija. Bet tam, žinoma, reikėtų konstitucinių pataisų.
Seimo narys Kazys Starkevičius mano, jog daryti radikalių sprendimų nėra reikalo.
„Teisinė neliečiamybė turi būti. Jos nelikus, iškyla pavojus, kad politikams atsivers kelias naudotis teisėsauga politinės konkurencijos arenoje. Juk Seimas dažniausiai leidžia naikinti parlamentaro teisinę neliečiamybę, nors procesai būna ir skausmingi, dramatiški. Tai parodė ir ši diena“, - sakė K. Starkevičius.
Imunitetas – priemonė išsilaikyti valdžioje
Teisinės įstatymų leidėjo neliečiamybės tradicijos, kaip ir parlamentarizmas apskritai, užgimė Jungtinėje karalystėje.
Ten draudimas persekioti Parlamento narį už jo išsakytą nuomonę bei pasiūlymus įtvirtintas 1667 metais, o Prancūzijoje – 1791 metų Konstitucijoje.
1849 metų Vokietijos Imperijos Konstitucijoje buvo įtvirtinta imuniteto nuostata, panaši į dabar galiojančias Europos valstybių konstitucinės teisės normas. Buvo draudžiama traukti Reichstago (Vokietijos parlamento) deputatą baudžiamojon atsakomybėn išskyrus tuos atvejus, jei deputatas sulaikomas darantis nusikaltimą.
Per nepriklausomos Lietuvos istoriją teisėsaugininkai su politikais Seimo salėje susikovė 21 kartą. Parlamento nariai baudžiamojon atsakomybėn leido patraukti 12 savo kolegų. Kitaip tariant, kas antras Seimo narys neteko imuniteto.
Ar tai reiškia, kad kitais 9 atvejais su Seimo nariais buvo bandoma politiškai susidoroti? Matyt, ne. Politikos apžvalgininkai ir net patys parlamentarai spėja, kad taip būdavo bandoma išsaugoti valdančiųjų koalicijų raumenis.
Bene prieštaringiausiai vertinama situacija susiklostė 2004 metais. Seimas atsisakė panaikinti teisinę neliečiamybę trims korupcija įtariamiems politikams, kurie patys to prašė. Jie buvo tuometės valdančiosios daugumos atstovai.
Seimo nariai Vytenis Andriukaitis, Vytautas Kvietkauskas ir Arvydas Vidžiūnas buvo įtariami kyšių ėmimu iš „Rubicon group“ vadovo Andriaus Janukonio. Šie politikai patys norėjo apsiginti teisme. Tačiau parlamentą valdanti koalicija nusprendė kitaip.
Galiausiai politikai patys atsisakė Seimo nario mandatų.
E. Lementauskas išsisuko
Panaši situacija pasikartojo 2011 ir 2012 metais. Seimo nario teisinės neliečiamybės norėjo atsisakyti eismo įvykį sukėlęs Rytas Kupčinskas, piktnaudžiavimu tarnyba įtartas Naglis Puteikis ir korupcija įtariamas Evaldas Lementauskas.
Balsavime dėl konservatoriaus R. Kupčinsko dalyvavo per mažai parlamentarų – vos 65. Pagal įstatymą, už teisinės neliečiamybės panaikinimą turi balsuoti du trečdaliai Seimo narių.
Seimas atsisakė panaikinti ir E. Lementausko imunitetą. Į teisiamųjų suolą jis grįžo tik tada, kai nebuvo išrinktas į šios kadencijos Seimą.
Naujosios sudėties parlamentas į teisėsaugininkų rankas atidavė keturis politikus.
2012 metų pabaigoje teisinė neliečiamybė buvo panaikinta Darbo partijos atstovams Viktorui Uspaskichui, Vytautui Gapšiui ir Vitalijai Vonžutaitei. Tas procesas truko ilgai ir dramatiškai. Partijos vedlys V. Uspaskichas iš Seimo tribūnos skėlė ilgą ir emocingą kalbą, o V. Vonžutaitė apsipylė ašaromis. Tačiau net ir koalicijos partnerių socialdemokratų rankos per balsavimą nesudrebėjo.
„Drąsos kelio“ lyderė N. Venckienė kol kas yra paskutinė politikė, kuriai buvo panaikintas imunitetas.
