Ministrė B. Vėsaitė nemato reikalo atsistatydinti

Pajuokų objektu tapusi ūkio ministrė Birutė Vėsaitė ketvirtadienį teisinosi konservatoriams dėl savo kalbų. Ji pareiškė dirbanti gerai, todėl nematanti būtinybės trauktis iš užimamo posto.

Ministrė B. Vėsaitė susitiko su opozicine konservatorių frakcija.<br>T. Bauras
Ministrė B. Vėsaitė susitiko su opozicine konservatorių frakcija.<br>T. Bauras
Daugiau nuotraukų (1)

Martynas Čerkauskas

Apr 11, 2013, 1:09 PM, atnaujinta Mar 8, 2018, 11:27 AM

Susitikimą su ministre konservatoriai pradėjo švelnių pašaipų tirada. Opozicijos lyderis Andrius Kubilius džiaugėsi, kad B. Vėsaitė jau žino, kokiai ministerijai vadovauja, tačiau priekaištavo, kad kalbėdama apie energetiką ministrė nusikalba.

Dėl skandalų kaltino žurnalistus

Paklausta, ar dėl savo skandalingų pareiškimų energetikos srityje ministrė nesiruošia atsistatydinti, ministrė tai paneigė.

„Jūs teisiate mane už interpretacijas, kurios vyko spaudoje". "Žurnalistai kuria savo pasakas ir savo intrigas". "Žurnalistų antraštės yra provokacija". "Pažiūrėkite ne tai kas ką kalba, o kas ką daro“. Tokiais sakiniais ministrė atsimušinėjo į konservatorių kritiką.

Visgi ministrė pripažino, kad jos asmeninė nuomonė, apie Japonijos koncerno „Hitachi“ planus statyti atominę elektrinę Lietuvoje, yra skeptiška. B. Vėsaitė pabrėžė, kad jos pozicija sutampa su gyventojų nuomone, kuri praėjusiais metais buvo išsakyta patariamajame referendume dėl atominės energetikos.

Opozicijos atstovai ministrei priminė, kad dar prieš kelerius metus ji labai aktyviai rėmė „Leo LT“ projektą.

„Pasaulis po Fukušimos (tragedijos. – Red.) labai pasikeitė. „Leo LT“ atveju, regioniniai partneriai dėjo lėšas lygiomis dalimis. Šiuo atveju (Visagino atominės elektrinės. – Red.) to nėra. Kalbėdama su Estijos ir Latvijos ūkio ministrais nematau, bent jau pradiniame etape, jų pasiryžimo dalyvauti šiame projekte“, - aiškino ministrė.

Svarbiausia – dujų kainos

Kalbėdama apie Rusijos „Gazprom“ monopolio skaidymą Lietuvoje, ministrė teigė, kad jai svarbiausios dujų kainos Lietuvos gyventojams ar verslui.

„Ar yra nusikaltimas rūpintis gyventojų reikalais norint mokėti mažiau už šilumą? Nemačiau jokio nusikaltimo“, - aiškino ministrė paklausta, kodėl ji siūlo neskubinti reformos, kuri panaikintų „Gazprom“ monopolį Lietuvoje.

„Kolegos latviai ir estai sako, kad reikia įgyvendinti energetinę nepriklausomybę su mažiausiais nuostoliais gyventojams. Lietuva taip pat turėtų eiti panašiu keliu“, - sakė ministrė. Ji tvirtina, kad latviai ir estai perka dujas iš Rusijos pigiau, nes neskuba įgyvendinti europinių reformų. Visgi B. Vėsaitė sako palaikanti reformos būtinybę.

Konservatoriai taip pat stebėjosi, kodėl B. Vėsaitės pareiškimai energetikos srityje dažnai sutampa su Rusijos ambasados ir energetikos kompanijų pozicija. Jie klausė, ar B. Vėsaitė nėra rusų advokatė Lietuvoje, kaip ji dažnai susitikinėja su Rusijos atstovais.

B. Vėsaitė teigė, kad tokių susitikimų buvo tik keli.

Galiausiai B. Vėsaitei konservatorių klausimai apie energetiką pabodo. „Jūs pasikvieskite energetikos ministrą“, - atšovė ministrė, nors pati neretai mieliau kalba apie Energetikos, o ne Ūkio ministerijos reikalus.

Po susitikimo B. Vėsaitė buvo nekalbi. Ji pareiškė, kad negirdėjo konservatorių siūlymo atsistatydinti ir demonstratyviai pasišalino nuo ją apspitusių žurnalistų. 

Konservatorių lyderis A. Kublius teigė, jog šis susitikimas su ministre buvo prevencinio pobūdžio. Jis džiaugėsi, kad ministrės pozicija dėl šaliai svarbių projektų jau nebuvo tokie radikalūs ir nedarantys žalos Lietuvai. Todėl greičiausiai interpeliacijos B. Vėsaitei opozicija kol kas nerengs. 

"Galima galbūt galvot, kad ministrė  taisosi", - sakė A.Kubilius.

Ministrę kritikavo prezidentė

Paskutinis skandalas dėl B. Vėsaitės pasisakymų kilo prieš gerą savaitę, kai ministrė skubotai pareiškė, kad Lietuvai nereikalingas Japonijos korporacijos „Hitachi“ siūlytas atominės elektrinės reaktorius, nes jis yra per didelis.

Ministrė taip pat pareiškė, kad prieš Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ monopoliją nukreiptą trečiąjį Europos Sąjungos energetikos paketą dujų sektoriuje Lietuva galėjo įgyvendinti lėčiau, kaip esą tai daro estai ir latviai, kurie dujas perka pigiau.

Reaguodamas į tai, premjeras Algirdas Butkevičius tikino, kad ūkio ministrė, pateikusi nuomonę dėl „Hitachi“, nėra susipažinusi su mokslininkų parengta medžiaga dėl šalies energetikos. Komentuodamas kitą savo partijos kolegės pareiškimą, kad trečiąjį Europos Sąjungos energetikos paketą Lietuva galėjo įgyvendinti lėčiau, jis dar kartą pakartojo, jog Vyriausybė nekeičia savo nuomonės dėl šio paketo.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad ūkio ministrė tokiu elgesiu kelia nereikalingą sumaištį.

„Trečiasis energetikos paketas reiškia dujų sektoriaus reformą, o tai reiškia ir konkurencijos atsiradimą Europos dujų sektoriuje. Mums tai labai svarbu. Besiblaškantys Vyriausybės atstovai, kai kalba skirtingomis kalbomis, kelia nereikalingą sumaištį ir tarptautinėje plotmėje sudaro nepatikimą Lietuvos įvaizdį.

Lietuva turi turėti pasirinkimą ir kad galėtų derėtis ne vien su pagrindiniu dabartiniu dujų tiekėju. Kol nepasistatysime dujų terminalo, esame priklausomi, tačiau jau dabar turime kalbėtis ir su Norvegija ir su kitomis šalimis dėl bendradarbiavimo energetikoje plėtros“, - sakė D. Grybauskaitė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.