Tai viena iš problemų, apie kurią ketinama kalbėti penktadienį Vilniuje rengiamame visuotiniame advokatų susirinkime.
„Dėl valstybės garantuojamos pagalbos norime pasišnekėti, kaip tos problemos - ar tokia sistema yra efektyvi, ar ji patenkina mūsų žmonių interesus, ar vis tik tokia turi būti, ar kitokia. (...) Matome, kad ta sistema veikia neefektyviai“, - penktadienį sakė L. V. Papirtis.
Pernai vasarą advokatai siūlė reformuoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemą atsisakant iš biudžeto išlaikomų valstybės garantuojamų teisinės pagalbos tarnybų.
Anot advokatų, valdininkai patys tiesiogiai teisinių paslaugų neteikia, o didelė dalis asignavimų tenka advokato paslaugų administravimui ir tarnybų koordinavimui. Pasak jų, atsisakius tarnybų, būtų sutaupyta valstybės lėšų.
Tačiau Teisingumo ministerija tokius siūlymus įvertino skeptiškai. Ministerija prieš metus buvo pateikusi savo siūlymus, kaip reformuoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemą, tačiau tokias pataisas sukritikavo advokatai ir siūlymai įstrigo.
Pasak L. V. Papirčio, penktadienį bus aptariamos ir Seime svarstomos Advokatūros įstatymo pataisos.
„Norime, kad vis tik įstatymų pataisose būtų, kad advokatu gali tapti tik asmuo, turintis teisės magistro laipsnį“, - sakė jis.
Šiuo metu advokatas privalo turėti teisės bakalauro arba teisės magistro, arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį.
Parlamente svarstomos Advokatūros įstatymo pataisos, kad advokatas turi turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą - teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą).
Advokatai neturėtų būti nušalinti nuo visuomeninių pareigų Advokatai neturėtų būti nušalinami nuo visuomeninių pareigų, sako Advokatų tarybos pirmininkas Leonas Virginijus Papirtis. Šiuo metu įstatymas numato baigtinį darbų sąrašą, kuris suderinamas su advokato praktika. Seime svarstomos įstatymo pataisos, kurios advokatūrai leistų pačiai nustatyti institucijas, kurių veikloje advokatai galėtų dalyvauti nepažeisdami savo veiklos laisvės ir nepriklausomumo. Penktadienį po visuotinio advokatų susirinkimo L. V. Papirtis apgailestavo, kad advokatai negali eiti daugybės visuomeninių pareigų arba jų tokioje veikloje įžvelgiamas vien merkantilizmas. „Įstatyme sąrašas darbų, už kuriuos advokatas gali gauti atlygį, baigtinis, advokatams draudžiama ginti artimuosius. Jei korporacija balsų dauguma parodo pasitikėjimą ir išrenka pirmininku, netenkama teisės atstovauti klientams teismuose. Toks reguliavimas neskatina bendruomeninio aktyvumo“, - advokatų išplatintame pranešime perteikiama L. V. Papirčio pozicija. Jo nuomone, „vien rimto teisininko į specialią komisiją ar darbo grupę delegavimas būtų pridėtinė vertė - žmogaus teisių pusėje besidarbuojančio advokato įsileidimas sustiprintų galutinį rezultatą, kurio siekia institucijos bei organizacijos“. Seime yra svarstomos pataisos, kurios advokatams suteiktų daugiau galimybių užsiimti papildoma veikla. Pagal Teisingumo ministerijos siūlymą, advokatas, įrašytas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, negalėtų dalyvauti žvalgybos ir (ar) kriminalinės žvalgybos veikloje, dirbti ar eiti kitas mokamas pareigas, išskyrus darbą Lietuvos advokatūroje, dalyvavimą institucijų, kurių sąrašą tvirtina Lietuvos advokatūra, veikloje ir mokslinę, kūrybinę ar pedagoginę veiklą. Lietuvos advokatūra, tvirtindama institucijų, kurių veikloje gali dalyvauti advokatas, sąrašą, turėtų įvertinti, ar advokato dalyvavimas šių institucijų veikloje yra suderinamas su advokato profesija, nekelia interesų konflikto, užtikrina advokato veiklos laisvę ir nepriklausomumą. Dabar įstatymas advokatams leidžia tik dirbti Lietuvos advokatūroje, užsiimti moksline, kūrybine ar pedagogine veikla, teikti bankroto, restruktūrizavimo, turto ir palikimo administratoriaus, lobisto, likvidatoriaus, kuratoriaus, testamento vykdytojo, turto patikėtinio, patentinio patikėtinio paslaugas, būti arbitru, tarpininku, taikintoju ar teisės ekspertu, kai sprendžiami komerciniai ginčai. Advokatas taip pat gali būti juridinio asmens valdymo ar priežiūros organo nariu, tačiau už tai negali gauti jokio atlyginimo, išskyrus tantjemas. Nepaisant to, šiuo metu advokatai yra skiriami dirbti įvairiose institucijose, pavyzdžiui, Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, tačiau šių paskyrimų teisėtumas vertinamas prieštaringai. Advokatų tarybos vadovas taip pat išsakė pritarimą siūlymui, kad advokatui būtų privalu turėti magistro laipsnį. „Kitas dalykas, kurį siekiama įtvirtinti - jog advokatai turėtų ne prastesnį nei teisėjai ir prokurorai išsilavinimą - sudėtingi visuomeniniai santykiai šiandien reikalau ja ir itin specializuoto išmanymo, ir kartu visapusio, sisteminio požiūrio. Advokatai turi nuolat kelti kvalifikaciją. Advokato darbas intelektinis, todėl būtinos giluminės žinios“, - rašoma advokatų pranešime. Šiuo metu advokatas privalo turėti teisės bakalauro arba teisės magistro, arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį. Parlamente svarstomos Advokatūros įstatymo pataisos numato, kad advokatas turi turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą - teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą).
