O kaip spręsti į Vilniaus darželius netelpančių vaikų problemą? Kada į užsienį skraidysime savivaldybės avialinijomis? Kaip 50 km aplink miestą apgyvendinti 1 milijoną gyventojų? Šias mero reformas ir vizijas vieni giria, kiti peikia. Apie tai žurnalistė Daiva Žeimytė kalbėjosi su A. Zuoku „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
Klausia vilniečių?
Vilniaus meras A. Zuokas tikina prieš kiekvieną reformą įsiklausantis į gyventojų nuomonę, o kiekvienas sprendimas priimamas tik po ilgo pasiruošimo ir diskusijų su gyventojais. Tiesa, politikas neslepia, kad jo planais daug kas ir netiki. Tačiau tai netrukdo griebtis projektų.
Vienas daugiausia šurmulio sukėlusių mero užmojų yra užtrenkti Vilniaus darželių duris ne miesto vaikams. A. Zuokas neslepia, kad tokį sprendimą lemia pinigai. Esą norint patenkinti bent minimalius miestiečių poreikius reiktų sukurti apie pusantro tūkstančio vietų darželinukams. Tam tektų pastatyti bent penkis darželius, kurie savivaldybei atsieitų apie 50 milijonų litų.
„Labai keista, kai Vilnius svarsto, kaip sutaupyti pinigų, atsiranda labai įvairių nuomonių. Tačiau su darželiais tą patį daro ir Klaipėda, ir Kaunas. Apie tai galvoja ir Vilnius. Tų 2600 ne vilniečių vaikų, kurie dabar lanko miesto darželius tėvai turėtų pagalvoti apie Vilniaus rajoną, Širvintas, Elektrėnus, Ukmergę, kur darželiai yra pustuščiai. Klausimas diskutuotinas, tačiau reikia viską daryti, kad būtų patenkinti tikrų miestiečių interesai“, – kalbėjo A. Zuokas.
Pasak Vilniaus mero, išeitys iš susidariusios situacijos yra dvi. Arba Vilnius turi pats dengti atvykėlių vaikams išlaidas, arba aplink sostinę esančios savivaldybės turi dengti išlaidas, kurias patiria sostinė dėl šių savivaldybių gyventojų vaikų, kurie Vilniuje lanko darželius.
Miesto merui pritarė ir sostinės aktyvių mamų sambūrio atstovė Rasa Paulavičienė. Tačiau moteris negailėjo ir akmenų į savivaldybės daržą.
„Iš tiesų reiktų pasveikinti iniciatyvą pagaliau diskutuoti. Sprendimas nepriiminėti rajono ar aplinkinių savivaldybių gyventojų į Vilniaus darželius yra pasvertas. Tačiau klausimas, ar tų pinigų tikrai stinga dėl to, kad gauna mažai, ar dėl to, kad išleidžia per daug ir ne ten, kur reikia. Įdomu, ką meras sakytų, jei jo žmona vaikų darželiui, batams ir kitiems dalykams skirtus pinigus išleistų prabangaus automobilio nuomai. Būtent taip savivaldybė ir elgėsi paskutinius dvidešimt metų“, – dėstė R. Paulavičienė.
Pasak moters, savivaldybė vietoje investavimo į darželius įsigijo daug paslaugų ar daiktų, kurių reikalingumas abejotinas.
Tiesa, A. Zuokas į visus finansinius klausimus turėjo gan paprastą atsakymą. Dėl to, kad Vilnius privalo veržtis diržus kalta neteisinga pinigų paskirstymo politika.
„Šiuo metu Vilniuj pinigų tikrai trūksta, sostinės įsiskolinimai siekia beveik milijardą litų. Taip yra todėl, kad vilniečiai yra labiausiai nuskriausti iš visų savivaldybių gyventojų. Vilniečiams tenka mažiausia mokesčių dalis lyginant tiek su Lietuvos miestais, tiek su kitų sostinių gyventojais“, – kalbėjo A. Zuokas.
Išspyrė verslininkus
Dar vienas mero užmojis jau kuris laikas siutina privačius keleivių vežėjus sostinėje. Tačiau panašu, kad verslininkams teks iškelti baltą vėliavą. Nuo liepos 1 d. Vilniaus viešojo transporto sistema arba įkvėps gaivaus oro arba virs prakeiksmu miestiečiams.
Būtent nuo šios datos iš esmės Vilniuje liks tik miesto viešasis transportas. Privačiam sektoriui bus palikta galimybė tik atvežti keleivius iš priemiesčių iki miesto transporto stotelių.
A. Zuokas tikina pats nuolat važinėjantis Vilniaus viešuoju transportu. Meras esą važiuoja nedidelį atstumą iš Užupio, kur gyvena, į Konstitucijos prospekte esančią savivaldybę. Tačiau miesto vadovas prisipažįsta, kad tuo pačiu viešuoju transportu sukarti didesnių atstumų, nuvažiuoti iš miesto pakraščio į miesto centrą jam nėra tekę.
„Pasiekti iš Perkūnkiemio centrą labai paprasta. Užsukite pas mus į tinklalapį, pasirinkite reikiamas stoteles ir jums bus pasiūlyti geriausi maršrutai ir laikas“, – tikino A. Zuokas.
Politikas taip pat tikino, kad naujoji viešojo transporto reforma, kai iš susisiekimo sistemos bus pašalinti privatūs vežėjai, esą priimta tik atlikus daugybę sociologinių apklausų, įvertinus specialistų atliktas studijas ir pasitarus su visuomene. Tuo tarpu protestuojantys gyventojai A. Zuokui atrodo tik menka miestiečių dalis.
„Suprantama, kad daliai žmonių, kurie važinėdavo vadinamaisiais „mikriukais“, tai buvo patogu. Tačiau vėl, kaip ir su darželiais, taip ir čia reikia suprasti, kad patogumas kainuoja, o tą kainą turi kažkas sumokėti. Todėl miestui priklausančio transporto maršrutų dubliavimas daro žalą visam miestui, nes viešasis transportas yra paslauga, kurią reikia išlaikyti“, – tikino A. Zuokas.
Mero teigimu, jei nebus įgyvendinta reforma, tai Vilniaus miesto visuomeninis transportas bankrutuos greičiau, nei per pusmetį. Katastrofa artėja esą dėl to, kad miesto transportas turi važiuoti nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro ir 70 procentų vilniečių važiuoja su nuolaida. Tuo tarpu privatūs vežėjai keleivius veža tik pačiu naudingiausiu laiku.
„Nevadinkime to konkurencijos ribojimu. Privatus autobusas ir miesto visuomeninis transportas nekonkuruoja.
Visuomeninio transporto sistemoje visos transporto priemonės tik papildo viena kitą. Todėl privatūs vežėjai galbūt gali dalyvauti sistemoje, tačiau vienoje sistemoje ir vieno bilieto sistemoje bei dirbti skaidriai“, – kalbėjo A. Zuokas.
Supykdė garsų dizainerį
Trečiuoju A. Zuoko užmoju netiki net kai kurie artimiausi jo bendražygiai. „Air Lituanica“ pavadintas projektas daug kam atrodo visiškai neįgyvendinamas. Tačiau A. Zuokas kritikus tildo ugningomis kalbomis ir primena savo jaunystės sėkmės istorijas. Miesto vadovo taip pat nebaugina ir priminimai, kad oro vežėjų verslas rizikingas.
Tiesa, būtent šis A. Zuoko užmojis neapsiėjo be pikantiško skandalo. Vilniaus vadovas užsitraukė garsaus dizainerio Juozo Statkevičiaus rūstybę. Iš pradžių menininko paprašęs sukurti išskirtines uniformas „Air Lituanica“ įguloms, meras patyliukais nusprendė, kad dizainerio paslaugos per brangios. Todėl užsakymas buvo perleistas kitiems uniformų kūrėjams.
