Neseniai nutrupėjo tinkas nuo balkono papuošimų Vilniaus gatvėje, ant A. Goštauto gatvės grindinio irgi buvo matyti tinko gabalų.
Kaip skelbia ekspertai, ankstyvo pavasario orai labiausiai ir niokoja balkonus: naktį pašąla, dieną sušyla, susikaupusi drėgmė ardo konstrukcijas.
Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos ir energetikos skyriaus departamento direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Karosas pripažino, kad Senamiestyje ir Naujamiestyje yra nemažai avarinės būklės požymių turinčių balkonų.
Daug rūpesčių keliančių balkonų yra mažiau prižiūrimose Senamiesčio dalyse: Užupyje už angelo skulptūros link Olandų gatvės, Subačiaus gatvės, Stoties, Markučių rajonuose.
Atsargiai vaikščioti patartina ir prestižinį Gedimino prospektą kertančiose gatvėse ir net pačiame prospekte.
Šios miesto dalys patenka į paveldo zoną, todėl butų, namų savininkus nelengva priversti imtis kapitalinio remonto, nes jam reikia specialaus, su paveldosaugininkais suderinto projekto, darbai taip pat brangūs.
„Tokio balkono remontas gali kainuoti 5-8 tūkst. litų“, - sakė K. Karosas, pripažindamas, jog būtent dėl lėšų trūkumo metų metus nepavyksta apsaugoti praeivių nuo tinko lietaus.
Nesaugūs ne tik generalgubernatoriaus Muravjovo-koriko laikus menantys, remonto nematę Naujamiesčio balkonai, bet ir „chruščiovinės“ statybos (XX a. 7 dešimtmetis) fasado konstrukcijos. Tokių gausu Naujininkuose.
Daugiabučiai anuomet buvo statomi sparčiai, bet nekokybiškai, medžiagos buvo masiškai vagiamos. To laiko balkonai dažniausiai nesutvirtinti armatūra, laikosi ant paprasčiausiai į betoną įmūrytų sijų.
Tiesa, Vilniaus miesto savivaldybė stengiasi išreikalauti, kad namų administratoriai, bendrijos ir savininkai tvarkytų avarinės būklės balkonus ar nors apsaugotų praeivius nuo tinko lietaus.
Teigiamą pavyzdį parodė A. Jakšto gatvėje esančio namo bendrija, balkoną apgaubusi apsauginiu tinklu.
