Baugino tamsa
V. Mikaitis tikina, kad jį visada domino uždaros ir kartu egzotiškos šalys. Tačiau Šiaurės Korėja neabejotinai yra pati keisčiausia pasaulio šalis, iš jo aplankytų. Nepaisant to, keliautojas ten vykti nebijojo, nes puikiai žinojo, kad turistai sulaukia daugybės dėmesio ir būna nuolat saugomi.
Todėl per visą kelionę buvo tik vienas momentas, kai V. Mikaitis išsigando. Vakare tiek viešbutyje, tiek visame mieste dingo elektra. Pirmoji mintis, kuri šovė vyrui į galvą, kad prasidėjo karas ar įvyko kažkoks incidentas. Itin agresyvia retorika ir bauginimais garsėjančioje valstybėje, tai lietuvio nebūtų nustebinę.
„Kalbant apskritai, tai Šiaurės Korėja turbūt yra saugiausia šalis pasaulyje, kur keliautojui niekas negresia, nebent kiltų kažkoks globalinis konfliktas. Žinoma, stengiesi visą laiką save kontroliuoti, tačiau jei nepadarysi kokio nusikaltimo, o tik ką nors įžeisi ar papiktinsi, nemanau, kad padarytų kažką daugiau, nei deportuotų“, - sakė V. Mikaitis.
Užtruko penkis mėnesius
Supratęs, kad nori aplankyti Šiaurės Korėją V. Mikaitis pradėjo rinkti informaciją. Vyras juokiasi, kad jo kelionė prasidėjo nuo naršymo internete ir naudojimosi „Google“ paieška. Tačiau vėliau keliautojui pavyko surasti Šiaurės Korėjoje buvusią lietuvių šeimą, kuri patarimais pasiruošimą kelionei gerokai palengvino. V. Mikaičiui tiesiog teko kreiptis į korėjiečių agentūrą, kuri organizuoja keliones į Šiaurės Korėją.
„Pasirodė kad agentūra buvo tiesioginė Šiaurės Korėjos turizmo ministerijos atstovė. Tiesiog kreipiausi, pasakiau sveiki, noriu keliauti. Jie savo ruožtu paklausė, kada noriu keliauti, pateikė kelionės variantus ir kainas. Paskui jie gan ilgai derino vizą, bet užteko bendravimo elektroniniu paštu iki pat galo. Žinoma, tai užtruko net penkis mėnesius“, - pasakojo V. Mikaitis.
Tačiau nepaisant nesudėtingo proceso, netrūko ir skirtumų nuo įprastų kelionių. Šiaurės Korėjos agentūra nesuteikė galimybių keliautojui pačiam rinktis norimų aplankyti vietų, o kelionės tikslą nurodė pati. Griežta tvarka jautėsi ir visos kelionės metu - nukrypti nuo maršruto keliautojas neturėjo nė menkiausios galimybės.
V. Mikaičio korėjiečiai taip pat teiravosi, ar šis nėra žurnalistas. Šios profesijos atstovai į šalį greičiausiai būtų neįleidžiami.
Atėmė pasus ir telefonus
Į Šiaurės Korėją V. Mikaitis vyko penkioms dienoms. Būtent tokiam laikui korėjiečiai buvo paruošė turistinę programą. Kaip ir daugumą atvykėlių, lietuvį korėjiečiai bandė pralinksminti cirko programa, muziejais, miestų aikštėmis, paminklais. Taip pat buvo leidžiama aplankyti keletą objektų už miesto. Provincijoje keliautojas praleido porą parų, per kurias privaloma išvyka buvo į demilitarizuotą zoną pasienyje su Pietų Korėja.
„Atvykus į šalį pirmas įspūdis buvo geras. Pirmiausia dėl to, kad išsipildė ilgus metus puoselėta svajonė. Šiaip vaizdas buvo rūstus. Oro uostas tebuvo tik šaltas angaras, viskas vienoje patalpoje, viena parduotuvėlė. Kareiviai visur. Matosi, kad atmosfera prislėgta. Man patiko“, - prisiminė V. Mikaitis.
Keliautojus pasitikę pareigūnai iškart atėmė pasus, telefonus, patikrino, ar niekas neturi nešiojamų duomenų laikmenų. Taip Šiaurės Korėja apriboja atvykėlių laisvę judėti. Tuo tarpu dėl nešiojamų kompiuterių bei filmavimo kamerų ir fotoaparatų niekas turistams nepriekaištavo.
Praėjus kontrolę oro uoste keliautojus pasitiko jiems priskirti gidai ir, įsodinę į mikroautobusą, iškart pradėjo vykdyti numatytą programą. Nors gidės moterys keliautojus pasitiko besišypsodamos, pirmasis konfliktas kilti netruko. V. Mikaitis išsitraukė fotoaparatą ir pradėjo fotografuoti vaizdus pro automobilio langą. Tai sukėlė palydovių nepasitenkinimą, nes fotografuoti bet kur – draudžiama.
„Ilgiau pabendravus, gidės kažkaip atsileido. Buvo galima labai laisvai bendrauti ir netgi uždavinėti provokuojančius klausimus. Net paklausėme, ar jos žino, kad Pietų Korėja gyvena daug geriau, nei jie. Gidės atsakė, kad žino, tačiau Šiaurės Korėjos tik ekonomika prastesnė, ir tai tik laikinai“, - pasakojo V. Mikaitis.
Skurdas nepaslepiamas
Pirmas dalykas, kuris Šiaurės Korėjoje labai nustebino lietuvį buvo tai, kad beveik nebuvo automobilių. Keliautojui vaizdas priminė Kėdainius ketvirtą valandą ryto. Nepaisant minimalaus transporto priemonių skaičiaus, miestuose ir aplink juos buvo nutiesti platūs, geros kokybės keliai.
„Užmiestyje šalia kelių nutiesti šaligatviai, kuriais iš miesto į miestą eina minios žmonių. Įspūdis kažkoks nerealus, nes matai didžiulį miestą, didžiulius namus ir tuščias, tuščias gatves“, - nuostabos neslėpė pašnekovas.
Tačiau stebėtis vertė ne tik neįprastas vaizdas, bet ir gidų pastangos atriboti atvykėlius nuo bet kokio neleistino kontakto su vietiniais. V. Mikaitis įsitikinęs, kad paprastiems Šiaurės Korėjos gyventojams tiesiog draudžiama prieiti artyn ir bendrauti su turistais.
Lietuviui įspūdį paliko ir Šiaurės Korėjos sostinė Pchenjanas. V. Mikaičiui šis miestas kvepėjo vakarykšte diena.
Kiek priartėti prie vietinių gyventojų V. Mikaičiui pavyko būtent sostinėje važiuojant metro. Nors sklandė kalbos, kad specialiai dėl turistų yra pastatytos tik dvi stotelės, o visi traukiniu važiuojantys žmonės yra aktoriai, keliautojas įsitikino, kad tokios kalbos tėra mitas.
Lietuvis paprašė gidės, kad leistų pavažiuoti daugiau nei dvi stoteles. Palydovė šį prašymą įvykdė. „Būtent metro, kur daug žmonių ir nedidelė erdvė, pavyko labiausiai priartėti prie vietinių. Tačiau galėjome tik stebėti“, - prisiminė pašnekovas.
Antrąją progą iš arčiau pažvelgti į Šiaurės Korėjos gyventojus lietuvis gavo, kai šalis šventė savo vado šimtąją sukaktį. Kadangi pagal programą keliautojus gidės turėjo nuvežti į pagrindinę miesto aikštę, V. Mikaičiui atsirado galimybė stebėti šimtus korėjiečių, kurie repetavo šventės paradą.
Nepaisant apribojimų, keliautojas netruko suprasti, kad šalis labai militarizuota.
„Agresijos nesijaučia, nes Šiaurės Korėja viską pateikia taip, kad šalis nėra agresorė, o pati yra puolama ir pasiruošusi kiekvieną akimirką gintis. Įspūdį paliko kariuomenės kiekis. Nors jų nebuvo galima nei filmuoti, nei fotografuoti, bet, kur pažiūrėdavai, ten būdavo kareivinės ar kažkas panašaus“, - prisiminė pašnekovas.
Būtent draudžiamas vaisius vyrui per kelionę patiko labiausiai. Nors gidės ir labai prižiūrėjo, kad keliautojai pamatytų tik lankomus objektus, V. Mikaitis prisižiūrėjo daug skurdžių vaizdų pakelėse iš vieno miesto į kitą. Lietuvį itin nustebino vaizdas, kai ant kelio buvo sutūpęs būrys korėjiečių, kurie kažką rinko. Paaiškinti šito vaizdo negalėjo net gidės, tačiau lietuvis įsitikinęs, kad žmonės maistui rinko iš kokio nors sunkvežimio išbirusius grūdus.
Dar vieną skurdo įrodymą gidės bandė maskuoti nuolatiniais gedimais. Kur tik užsukdavo lietuviai, ten pastatuose būdavo itin šalta. Net restoranuose ar muziejuose reikdavo būti su striukėmis. Lietuvius lydinčios korėjietės nuolat aiškindavo, kad pastatuose sugedo šildymo sistema.
Kone vienintelė vieta, kur balandžio mėnesį buvo šilta ir galima nuolat rasti maisto, buvo viešbutis, kuriame korėjiečiai įkurdino lietuvį.
Pergale netiki
Vertindamas šiandieninę situaciją ir tvyrančią įtampą Korėjos pusiasalyje, V. Mikaitis neslepia džiaugsmo, kad spėjo Šiaurės Korėją aplankyti iki situacijos paaštrėjimo. Lietuvis taip pat kritiškai vertina šalies galimybes sėkmingai kariauti su Pietų Korėja.
„Tai, kad jie turi labai didelę kariuomenę, turiu galvoje kareivių kiekį, rodo, kad jie yra atsilikę. Kareiviai plikomis rankomis karo nelaimės, o kiek žinau iš spaudos, tai dėl ginkluotės jie gerokai atsilieka nuo aplinkinių valstybių. Todėl manau, kad jie pralaimėtų. Ir gan greitai“, - neabejojo V. Mikaitis.
