„Šio nutarimo tikslas yra išsaugoti Lietuvos piliečius, kurių beveik pusė milijono šiuo metu išvykę į Europos valstybes, Jungtines Amerikos Valstijas ir kitas valstybes“, – sakė referendumą inicijuojantis Seimo narys Artūras Paulauskas.
Jis sako, kad daugybė žmonių nori toliau puoselėti lietuvybę, išlaikyti ryšius su savo tėvyne, tačiau automatiškai praranda Lietuvos pilietybę, kai tik tampa kitų užsienio šalių piliečiais. Esą žmonės linkę priimti kitų valstybių pilietybę, nes nori tapti lygiaverčiais valstybių, kuriose šiuo metu apsistoję, gyventojais.
A. Paulauskas sako, kad referendumas padėtų sužinoti aiškią visuomenės nuomonę apie dvigubą pilietybę. Jei jis vyks per prezidento rinkimus, tikėtina, kad Konstitucija bus pakeista, nes prezidento rinkimai pasižymi didžiausiu rinkėjų aktyvumu. Be to, rengti referendumą kartu su rinkimais būtų pigiau.
Seimo narys, priešingai nei kai kurie konservatoriai nemano, kad pakeitus Konstituciją gali kilti grėsmių dėl rusų ar lenkų tautybės žmonių, kurie gali pasinaudoti galimybe gauti savo istorinių tėvynių pasus ir likti gyventi Lietuvoje.
„Lenkai yra Europos Sąjungos ir NATO nariai. Kur jūs matote grėsmę? Įstatymuose bus galima numatyti saugiklius“, – tvirtino A. Paulauskas ir ragino Seimo narius nekiršinti visuomenės ir tautų.
Konservatorių lyderis Andrius Kubilius perspėjo, kad įteisinus dvigubą pilietybę Rusija stengsis 200 tūkst. rusakalbių Lietuvos piliečių paversti Rusijos piliečiais. Esą panašią strategiją Rusija taiko Estijoje, kur per rusų bendruomenę, bando daryti įtaką.
Pradėjus eskaluoti Rusijos klausimą, tarp Seimo narių kilo žodžių karas dėl tautinės neapykantos kurstymo, santykių su Rusija bloginimo.
Jau prieš pirmąjį balsavimą tarp opozicijos ir valdančiosios atstovų kilo kivirčas dėl to, kad referendumui siūloma formuluotė nebuvo derinta su opozicija. Liberalai ir konservatoriai įsižeidė, kad referendumą bandoma inicijuoti tik valdančiųjų partijų balsais.
„Pilietybė ne malonumas, o pareiga“, – sakė referendumui nepritariantis „darbietis“ Kęstutis Daukšys. Jis mano, kad dėl to, jog daugybė žmonių emigravo iš šalies kalta blogai dirbusi valdžia, o įteisinus dvigubą pilietybę pagrindinė problema, kodėl žmonės emigruoja, nebus išspręsta.
Šiuo metu Konstitucija numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis.
Šis straipsnis įrašytas Konstitucijos pirmajame skirsnyje, kurio nuostatos gali būti keičiamos tik referendumu. Konstitucijos nuostatą dėl pilietybės galima pakeisti, jeigu referendume tam pritartų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.
Pagal dabartinį Pilietybės įstatymą, dviguba pilietybė leidžiama tiems, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, taip pat tiems, kurie pilietybę įgijo automatiškai – gimdami arba per santuoką. Tačiau dvigubą pilietybę turintieji nuo gimimo, sulaukę pilnametystės, per trejus metus turi apsispręsti, kurią pilietybę pasirinkti.
