Sprogimų aidą dar labiau sustiprino tai, kad jie surengti būtent per masinį sporto renginį. Juk tokių renginių saugumas, kaip ir atakos prieš juos, visame pasaulyje sulaukia išskirtinio dėmesio.
Nuo 1972 metų Miuncheno olimpiados, kai palestiniečių teroristai nužudė 11 Izraelio rinktinės narių ir vieną vokietį policininką, atakos prieš sportininkus arba masinių sporto renginių žiūrovus nebėra naujiena.
Tiesa, Vakarų šalyse nuo to laiko įvykdyti vos du su sporto renginiais vienaip ar kitaip siejami teroro aktai. Be to, ir jie nugriaudėjo ne pačių varžybų vietose.
1996 metų liepos 27-ąją, Atlantos olimpinių žaidynių metu, amerikietis E. R. Rudolphas olimpiniame parke susprogdino bombą per vakarinį muzikos žvaigždžių koncertą. Žuvo vienas žmogus, per 110 buvo sužeista.
2002 metų gegužės 1-ąją, likus kelioms valandoms iki Čempionų lygos pusfinalio mačo tarp Madrido „Real” ir „Barcelona” futbolo ekipų, baskų teroristai susprogdino bombą netoli Ispanijos sostinės „Santiago Bernabeu” stadiono. Sužeista 17 žmonių.
Kitose pasaulio dalyse pastaraisiais metais ne kartą rengtos kruvinos atakos ir prieš sportininkus, ir prieš sporto sirgalius. Net bombų sprogimai maratono trasoje nėra naujiena.
2008 m. balandžio 9-ąją įtariamas „Tamilų tigrų” grupuotės teroristas susisprogdino prie tradicinio Šri Lankos maratono starto linijos. Žuvo keliolika žmonių.
Taigi, ciniškai kalbant, Bostone tarsi neįvyko nieko, ko pasaulis dar nebūtų regėjęs. Ir teroro aktas tarsi nebuvo toks milžiniškas, prie kokių ne vienos šalies gyventojai jau buvo priversti įprasti per pastaruosius dešimtmečius.
Vis dėlto Bostono išpuolis išskirtinis. Ne veltui net Lietuvos ambasadorius JAV Ž.Pavilionis pareiškė, kad nuotaikos Amerikoje dabar šiek tiek primena visuomenės būseną po rugsėjo 11-osios išpuolių Niujorke ir Vašingtone.
Pačiose JAV daug kalbama apie simbolinę taikiniu pasirinkto maratono reikšmę. Mat tai – ne vien visame pasaulyje garsus sporto renginys.
Tai ir balandžio 16-ąją švenčiama Patriotų diena. Ir apskritai išskirtinė taikos ir visuotinės draugystės atmosfera, kuri Bostoną apima tradicinio maratono dieną.
Bet svarbiausia tai, kad iki šio pirmadienio daugiau nei 11,5 metų – nuo pat 2001 metų rugsėjo 11-osios – Amerika sugebėjo išvengti didesnio masto teroro išpuolių.
Šitokį sėkmingą saugumo šalyje užtikrinimą galima laikyti įspūdingu laimėjimu. Mat per tą laiką sužlugdyta ne viena ataka, nors apie smūgius Amerikai net garsiai svajojo ne vien „Al Qaeda” lyderiai, bet ir daugybė grupuočių visame pasaulyje.
Kita vertus, šio užtikrinto saugumo kaina irgi milžiniška. Jau vien JAV mesti kone neriboti ištekliai ir pastangos karui su terorizmu laimėti paprastam žmogui dažnai gali būti sunkiai suvokiami.
Tačiau kalbėti tenka ne tik apie juos. Karas su terorizmu bent iš dalies suskaldė ir JAV, ir viso pasaulio visuomenę. Mat iškilo klausimas, į kurį iki šiol nerandama visiems priimtino atsakymo: kas svarbiau – saugumas ar žmogaus teisės ir laisvės?
Pirmiausia JAV, o vėliau ir kitose šalyse užvirė aršūs politiniai mūšiai dėl naujų galių suteikimo saugumo tarnyboms.
Ar prisidengiant visuotine terorizmo grėsme nebandoma įteisinti visuotinio sekimo? Kas ir kaip užkirs kelią piktnaudžiavimui? Ar naujos galios nereikš, kad saugumo tarnybos taps nekontroliuojamos?
Šie ir panašūs klausimai įvairių šalių žmones audrina iki šiol. Juos dar labiau aštrina pačių saugumo tarnybų pripažinimai, kad jokie nauji įgaliojimai vis tiek nepadės visiškai panaikinti teroro aktų grėsmės.
Išvengti visų teroro išpuolių paprasčiausiai neįmanoma. Ir Bostono ataka tai tik dar kartą įrodė. Mat prieš šį išpuolį būtų buvę sunku net patikėti, kad šiuolaikinio saugumo sąlygomis per tokį renginį įmanoma detonuoti sprogmenis vos kelios dešimtys metrų nuo finišo linijos.
Kaip tai pavyko ir kas dėl to kaltas, dar tiriama. Bet žvilgsniai jau krypsta ne vien tradicine linkme – į islamo teroristus. Ne mažiau, o gal net labiau tikėtina tyrėjai laiko pačių JAV ekstremistų išpuolio galimybę.
Jeigu pasitvirtintų versija, kad sprogimą Bostone surengė JAV radikalai, tektų dar kartą prisiminti, jog kare su terorizmu svarbus tikrai ne vien islamo fundamentalistų frontas, o pačių teroristų šiuolaikiniame pasaulyje galima rasti bet kur.
Lietuvai tai taip pat gali būti svarbi pamoka.
Pavyzdžiui, garsioji E. Kusaitės byla parodė, jog bent jau dalis visuomenės niekaip negali patikėti, kad terorizmo keliu dėl vienokių ar kitokių priežasčių gali pasukti net ir lietuviai, o juo labiau moterys.
