Portalo lrytas.lt žiniomis, dėl to „darbietis“ A. Paulauskas pasiruošęs net pakeisti partiją ir perbėgti pas reitingų viršūnėse šiuo metu esančius socialdemokratus, kurie savo kandidato į prezidento postą kol kas neturi.
Pastaruoju metu A. Paulauskas susitikinėja su Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovais ir aiškinasi, ar partija jam suteiktų galimybę būti socialdemokratų kandidatu į prezidentus.
Pats A. Paulauskas šia tema su žurnalistais kalba nenoriai.
Ieško, kur geriau
Prieš porą savaičių A. Paulauskas galimybę pereiti į LSDP aptarė su partijos garbės pirmininku Aloyzu Sakalu. Tai portalui lrytas.lt patvirtino pats A. Sakalas.
Politikas pasakojo, kad per pokalbį buvo kalbama apie du scenarijus. Pagal pirmąjį, A. Paulauskas gali tapti Darbo partijos kandidatu į prezidentu. Jis teiravosi, ar tokiu atveju LSDP paremtų jo kandidatūrą.
Antrasis scenarijus būtų toks – A. Paulauskas su grupe jam artimų Seimo narių iš Darbo partijos frakcijos pereina į LSDP, o socialdemokratai prezidento rinkimuose jį iškelia kaip savo kandidatą.
„Tikimybė, kad socialdemokratai jį paremtų kaip „darbietį“ yra labai menka. Kur kas geresnės galimybės atsivertų, jei jis taptų LSDP nariu“, - portalui lrytas.lt pasakojo A. Sakalas.
Jis teigia tai jau aptaręs su kai kuriais partiečiais ir šie tokį planą įvertino teigiamai. Su LSDP pirmininku Algirdu Butkevičiumi apie A. Paulausko perėjimą ir kandidatavimą prezidento rinkimuose A. Sakalas dar nekalbėjo.
Ragina apsispręsti kuo greičiau
A. Sakalas pripažįsta, jog A. Paulauskas turi šansų tapti LSDP kandidatu, nes kol kas partijoje nėra aiškių lyderių, kurie norėtų ir galėtų sėkmingai pasirodyti prezidento rinkimuose. Nei A. Butkevičius, nei socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė prezidento rikimuose dalyvauti bent kol kas netrokšta.
„Jis į partiją turėtų ateiti iki gegužės 4-osios, kai vyks mūsų suvažiavimas. Per tuos likusius metus iki prezidento rinkimų, turėtų galimybę pasižymėti“, - kalbėjo A. Sakalas.
A. Paulauskas jam neįvardijo, kiek Seimo narių ateitų į LSDP frakciją, jei susitarimas tarp socialdemokratų ir A. Paulausko rėmėjų pavyktų.
Paklaustas, ar tai nesukurs įtampos koalicijoje, A. Sakalas svarstė, jog palikti partiją žmogui uždrausti niekas negali.
Gandai, jog A. Paulauskas gali palikti „darbiečius“ pasklido iškart po to, kai Darbo partija patvirtino planus jungtis su partija „Tvarka ir teisingumas“. Juos paskatino tai, kad „Tvarkos ir teisingumo“ lyderis Rolandas Paksas, kuris gali tapti jungtinės partijos pirmininku, nemėgsta A. Paulausko. Buvęs Seimo pirmininkas laikomas vienu iš apkaltos buvusiam prezidentui R. Paksui iniciatorių. A. Paulauskas šiuo metu yra vienas iš keturiolikos Darbo partijos pirmininko Viktoro Uspaskicho pavaduotojų. Skirstant postus Vyriausybėje jis nieko negavo. Kalbama, jog tai lėmė R. Pakso pozicija.
Dėl rinkimų dar neapsisprendė
Portalo lrytas.lt paklaustas apie planus dalyvauti artėjančiuose prezidento rinkimuose, A. Paulauskas sutriko ir viską bandė paversti juokais.
„Kol kas aš tikrai tuo klausimu negaliu nieko pasakyti, nes jokio apsisprendimo nėra“, - sakė Darbo partijos atstovas.
Papasakojus, ką apie A. Paulausko galimą perėjimą kalba patys socialdemokratai, jis ir toliau viską neigė.
„Tikrai tokių dalykų nėra buvę. Jūs čia kažką kuriate“, - tvirtino buvęs Seimo pirmininkas.
Dar kartą paklaustas apie susitikimą su A. Sakalu, jis visgi pripažino, kad su juo buvo susitikęs.
„Nieko nekalbėjome. Apskritai pasikabėjome apie politinę situaciją“, - sakė A. Paulauskas.
LSDP vicepirmininkas Algirdas Sysas portalui lrytas.lt sakė, kad nei partijos valdyba, nei prezidiumas oficialiai kol kas nesvarstė galimo A. Paulausko perėjimo į LSDP ir dalyvavimo prezidento rinkimuose.
Išplatino pranešimą spaudai
Trečiadienio popietę, kai portale lrytas.lt pasirodė straipsnis apie jo politinę veiklą, A. Paulauskas išplatino pranešimą spaudai, kuriame jis kategoriškai neigia informaciją apie jo ketinimus palikti Darbo partiją. Politikas taip pat teigė, kad šiuo metu nėra priėmęs sprendimo dalyvauti prezidento rinkimuose. „Gandai apie mano planus palikti Darbo partiją mane patį labai nustebino. Tačiau dar labiau nustebino neva egzistuojantys du mano dalyvavimo prezidento rinkimuose scenarijai. Todėl atsakingai pareiškiu, jog esu Darbo partijos narys, su šia partija buvau išrinktas į Seimą ir galimybės trauktis nesvarstau. Dar daugiau, mano apsisprendimą dalyvauti prezidento rinkimuose gali nulemti tik atitinkamas Darbo partijos sprendimas“, — pareiškė Seimo narys. Jis tvirtino, kad ta informacija yra provokacija ir sensacijų vaikymasis, „siekiant destabilizuoti valdančiosios koalicijos darbą.“
Darbo partijos pirmininkas V.Uspaskichas tvirtina apie A. Paulausko norą kandidatuoti į prezidentus nieko nežinojęs. Jis ketina su juo susitikti ir aiškinti tokį elgesį. Ar Darbo partija kels A. Paulausko kandidatūrą, pasak V. Uspaskicho, spręs partijos vadovaujamieji organai.
Prezidento posto siekė dukart
* Į politikos areną buvęs generalinis prokuroras A. Paulauskas žengė prieš 1997 metų prezidento rinkimus;
* Po 1997 metų prezidento rinkimų, tik puse procento rinkėjų balsų atsilikęs nuo pagrindinio varžovo Valdo Adamkaus, politikas tapo vienu iš politinės partijos Naujoji sąjunga įkūrėjų;
* 2000 metais partija sėkmingai pasirodė Seimo rinkimuose, A. Paulauskas tapo Seimo pirmininku;
* 2002 metais prezidento rinkimuose A. Paulauskas užėmė trečią vietą, gavęs apie 8 proc. balsų, ir į antrą turą nepateko;
* 2004 metų balandį, nušalinus Rolandą Paksą, A. Paulauskas paskirtas laikinuoju prezidentu. Išrinkus V. Adamkų grįžo į Seimo pirmininko pareigas. Seimo pirmininku jis vėl išrinktas po 2004 m. Seimo rinkimų;
* 2006 metais Seime inicijuotas nepasitikėjimas A. Paulausku, po kurio jis nušalintas iš Seimo pirmininko posto;
* 2008 metais Naujoji sąjunga pralaimėjo Seimo rinkimus, partija ir jos vadovas nepateko į Seimą. Vėliau Naujoji sąjunga prisijungė prie Darbo partijos. Į aktyvią politiką A. Paulauskas grįžo po ketverių metų.
