Jau kalbos pradžioje politikas apgailestavo, kad rūpinosi Lietuvos ekonomika, šalies gerove, tačiau, esą pamiršo žmogaus teises, asmens orumo gynimą.
Politikas didžiavosi savimi, nuveiktais darbais Lietuvoje – sukurtomis darbo vietomis. Politikas minėjo, kad tai - tūkstančiu procentų politinio susidorojimo byla.
Darbo partijos vadovas iš anksto paruoštoje 65 puslapių kalboje kaltino visus tuomečius valstybės vadovus, tarp jų ir buvusį prezidentą Valdą Adamkų, esą siekiu jį nušalinti nuo Darbo partijos vadovo posto. V. Vonžuntaitė nepamena kokius dokumentus buvo įgaliota pasirašyti
V. Vonžuntaitė neprisimena ar buvo įgaliota pasirašyti Darbo partijos finansinius dokumentus.
Kaltinamoji teigė, kad buvo įgaliota pasirašyti dokumentus, tačiau kokius konkrečius dokumentus - neįvardijo. Buvusi Darbo partijos biuro darbuotoja teigė neturinti buhalterinių žinių, todėl, ar jos pasirašyti dokumentai buvo finansiniai, - negalinti prisiminti.
Moteris negalėjo prisiminti ir savo elektroninio pašto, negalėjo nurodyti ir savo darbo vietos.
„Aš nepamenu savo elektroninio pašto adreso. Darbo partijos biure yra labai daug kompiuterių, todėl nepamenu prie kurio kompiuterio dirbau, o duomenų apskritai kompiuteryje nesaugodavau“, – į tyrėjų klausimą kokiame kompiuteryje saugodavo duomenis, atsakė V. Vonžuntaitė.
Buhalterė neneigė ydingos buhalterinės apskaitos tvarkymo fakto
Trečiadienį tęsiamas įrodymų tyrimas. Parodymus davė kaltinamieji Vytautas Gapšys ir M. Liutkevičienė. Teisme V. Gapšys tvirtino, kad kelionės išlaidos nebuvo kompensuojamos, o jis tik tvirtindavo patį kelionės faktą, tačiau kelionių išlaidų kompensavimo dokumentų jis netvarkė. Kaltinamasis nepasinaudojo teise atsakinėti į teismo klausimus, o su kaltinimais nesutiko.
M. Liutkevičienė teismui tvirtino sutinkanti duoti parodymus, tačiau atsisakė pateikti teismui paaiškinimus, atsakyti į teismui pirmininkaujančio teisėjo klausimus. Kaltinamoji tvirtino, kad ji Darbo partijos iždininke tapo 2005 metais. Moteris patvirtino, kad Darbo partijoje buvo pernelyg keista atlyginimų mokėjimo tvarka.
„Man neleisdavo mokėti atlyginimų tiesiogiai darbuotojams, aš buvau atsakinga tik už bankines operacijas. Atlyginimai darbuotojams buvo išmokami grynais, tačiau pinigus visuomet turėdavau perduoti V. Vonžutaitei arba Nijolei Steponavičiūtei“, – pasakojo Darbo partijos buhalterė.
Darbo partijos iždininkė tvirtino, kad su partijos vadovu nebendravo, o V. Gapšys jai neduodavo nurodymų, esą jos tiesioginė viršininkė buvo V. Vonžutaitė, kuri duodavo nurodymus.
Teismas konstatavo, kad M. Liutkevičienės parodymai skyrėsi nuo prieš tai teismui duotų parodymų. Ankstesniuose parodymuose moteris teigė, kad Darbo partijoje daug operacijų buvo atliekamos grynaisiais, o kasos pinigų orderiai buvo pildomi klaidingai, juose trūkdavo reikiamos ir būtinos informacijos.
Moteris ankstesniuose parodymuose tvirtino, kad perduodama pinigus N. Steponavičiūtei, jokių dokumentų nepildydavo. Darbo partijos buhalterė ankstesniuose parodymuose pripažino, kad ją neramino didelių pinigų, išmokamų grynaisiais pinigais, srautai, Darbo partijoje vykdoma buhalterinė apskaita.
Darbo partijos finansininkė duodama parodymus dar 2006 metais ikiteisminio tyrimo pareigūnams pripažino, kad jai visuomet tekdavo galvoti apie pinigų Darbo partijos kasoje pertekliaus likvidavimą.
M. Liutkevičienė nurodė, kad Darbo partijoje vykdoma ydinga darbo užmokesčio apskaita lėmė pinigų kasoje perteklių. Buhalterinės apskaitos dokumentuose buvo fiksuojama, kad darbo užmokestis buvo išmokamas grynais pinigais, nors realiai jis darbuotojams nebuvo mokamas.
Teisėjos ir kaltinamųjų ligos
Balandžio 10 dieną Darbo partijos bylos nagrinėjimas neįvyko dėl teisėjos Daivos Kazlauskienės ligos, tačiau posėdyje pasirodė pasveikusi kaltinamoji V. Vonžutaitė dėl kurios ligos balandžio 8 dieną taip pat neįvyko teismo posėdis. Kaltinamosios advokatas tuomet teismui pristatė pažymą, kurioje teigiama, kad jai diagnozuotas gastritas.
Kalbėdamas apie teisėjos ligą prokuroras Saulius Verseckas sakė, kad teismuose atsarginiai teisėjai bylas nagrinėti kviečiami tik tais atvejais, kai aišku, jog pagrindinis bylą nagrinėjantis teisėjas posėdžiuose dalyvauti negalės ilgai.
„Negalima pakeisti teisėjo vienam posėdžiui, turi įvykti teisėjo pasikeitimas visam tolesniam bylos nagrinėjimui“, - paaiškino S. Verseckas, paklaustas, kodėl sergančios D. Kazlauskienės negalėjo pakeisti kita teisėja.
S. Versecko teigimu, nors neįvyko keletą posėdžių, tikimasi, kad nuosprendis šioje byloje bus paskelbtas jau gegužę. „Gegužės mėnuo pakankamai ilgas. Prognozuoti sunku, bet jei balandžio mėnesį pasakysime baigiamąsias kalbas ir paskutinį žodį, tokia tikimybė yra“, – sakė prokuroras.
Šiame posėdyje buvo numatyta atlikti procesinius bylos veiksmus, kurie buvo atlikti po Viktoro Uspaskicho bylos išskyrimo jam nesant – pagarsinti kaltinamųjų Marinos Liutkevičienės, Vytautos Gapšio apklausas bei kai kuriuos dokumentus.
V. Uspaskicho bylos išskirti nepavyko
Vilniaus apygardos teismas sukčiavimu kaltinamo V. Uspaskicho baudžiamąją bylą į atskirą išskyrė kovo viduryje politikui dėl ligos trečią kartą iš eilės neatvykus į Darbo partijos bylos posėdį.
Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija suabejojo, ar toks išskyrimas nepakenks tolesniam bylos nagrinėjimui, kadangi V. Uspaskichas įvardijamas kaip pagrindinis nusikalstamų veikų organizatorius.
„Skundžiamoje nutartyje nebuvo išdėstyta jokių motyvų, kad bylos išskyrimas dėl V. Uspaskicho tikrai nepakenks vadinamosios Darbo partijos bylos išnagrinėjimo išsamumui. Teismas atkreipia dėmesį, kad V. Uspaskicho vaidmuo vadinamojoje Darbo partijos byloje nurodomas kaip pagrindinio nusikalstamų veikų organizatoriaus ir vadovo“, – paskelbė Lietuvos apeliacinis teismas.
Kaltinami apgaulingos buhalterijos tvarkymu
Prokuroras Saulius Verseckas žurnalistams yra sakęs, kad Valstybinė mokesčių inspekcija ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba pareiškė civilinius ieškinius, kuriais prašoma atlyginti žalą už nesumokėtus mokesčius ir socialines įmokas. Abiejų ieškinių suma - per 3 mln. 800 tūkst litų.
Darbo partija kaltinama 2004-2006 metais galėjusi neapskaityti daugiau nei 24 mln. litų pajamų ir 23 mln. litų išlaidų. Darbo partijos pirmininkas V. Uspaskichas, Seimo pirmasis vicepirmininkas V. Gapšys, Seimo narė V. Vonžutaitė kaltinami organizavę apgaulingą partijos buhalterinės apskaitos tvarkymą. Šioje byloje be minėtų trijų parlamentarų kaltinama pati Darbo partija ir buvusi jos finansininkė M. Liutkevičienė.
Darbo partijos atstovai kategoriškai atmeta kaltinimus ir bylą vadina politine. Ši byla teismą pasiekė dar 2008 metais.
