Iš valstybės nuomojamą žemę dirbantys ūkininkai šį pavasarį sėdi lyg ant parako statinės.
Anot Molėtų rajone ūkininkaujančio Rolando Marcinkevičiaus, vis labiau didėja pavojus, kad iš valstybinės žemės ūkininkai bus išstumti.
„Į žemės ūkio verslą ateina didelės finansų grupuotės. Jos investuoja į žemę kaip į nekilnojamąjį turtą.
Mirgėte mirga skelbimų, kad perkama žemės ūkio paskirties žemė visoje Lietuvoje. Koks žmogus ūkininkaus sklypuose, išmėtytuose po visą šalį?” – svarstė R. Marcinkevičius.
Ėmė zuiti įgaliotiniai
Šiuo metu valstybinė žemė parduodama tik tiems asmenims, kurie paraiškas buvo pateikę iki 2011-ųjų rudens.
Tačiau niekas nesustatė užkardų sandoriams su privačios žemės savininkais. Anot R.Marcinkevičiaus, spekuliantai superka ne tik žemę, bet ir dokumentus, liudijančius apie savininko žemės vertę.
Kadangi atkurti nuosavybės teisę į žemę ir suprojektuoti sklypą galima bet kurioje vietovėje, parenkant jį žiūrima, kad žemės vertė jame būtų ta pati.
Šiuo metu yra žmonių, kurie ieško žemės sklypų už kitus asmenis nešini dokumentais ir notarų patvirtintais įgaliojimais. Ne paslaptis, kad teisę atstovauti žemės savininkams jie yra įsigiję už pinigus.
„Dirbu 150 hektarų žemės, iš jų 60 hektarų nuomojuosi iš valstybės. Dabar juk bet kas gali pakloti išvadą ant stalo ir pareikšti: „Eik iš čia”, – kalbėjo mėsinių galvijų ūkį turintis R.Marcinkevičius.
Pardavėjų nestinga
Žemės kaina Aukštaitijoje, o kartu ir Molėtų rajone, sukasi apie 4000–5000 litų už hektarą. Tai kone dvigubai daugiau nei prieš porą ar trejetą metų.
Dėl aplinkinių sandorių dirbamosios žemės vertė šiame regione tapo du kartus brangesnė negu esanti prie ežerų. Tai įvarė į kampą rajono ūkininkus, mat šįmet jie žemės mokestį turės mokėti pagal jos rinkos vertę.
Pasak Molėtų mero Stasio Žvinio, šioje savivaldybėje yra apie 17 tūkstančių hektarų apleistos žemės.
Mokestis už jos hektarą šiame ežerų krašte šiemet padidėjo nuo 12 iki 50 litų. Anot S.Žvinio, dauguma žemės nedirbančių žmonių yra vyresnio amžiaus.
Tad tie, kurie neturi ūkininkauti ketinančių artimųjų, netruks parduoti žemę pirmai progai pasitaikius už tokią kainą, kokia tik bus pasiūlyta.
Gina pačius spekuliantus
„Jei žemės rinka būtų laisva, už žemę jie galėtų gauti realią kainą. Bet kol kas užsieniečiai neturi teisės jos pirkti.
Todėl belieka laukti stambių žemvaldžių ar įmonių vardu prisidengusių spekuliantų”, – svarstė S.Žvinys.
Ūkininkauti skirta žemė perkama ne tiktai todėl, kad ji naši. Tai nekilnojamasis turtas, kuris visada turės vertę.
Todėl, anot Molėtų rajono mero, protestuotojai, reikalaujantys neparduoti žemės užsieniečiams, kol neišsilygino tiesioginės išmokos, gina ir spekuliantų interesus.
Daugiau draudimo pratęsti nebeįmanoma?
Audrius Petkevičius
Žemės ūkio ministerijos Žemės politikos departamento direktorius
„Nutolinti sprendimą ir neleisti žemės parduoti užsieniečiams beveik neįmanoma. Kitaip Lietuvai grės sankcijos, mat derėdamasi dėl stojimo į Europos Sąjungą mūsų šalis įsipareigojo suteikti tokią galimybę.
Vieną kartą teisė užsieniečiams įsigyti Lietuvoje žemės buvo nukelta iki 2014-ųjų. Antrą kartą to padaryti nebegalima.
Žemės kainai įtakos turi ne tik našumas ar mokestinė vertė, bet ir sklypo vieta, ūkių struktūra – kas ir kaip greta ūkininkauja. Taip pat žemės mokesčiai, žemės ūkio technikos kainos ir kiti kriterijai.
Pavyzdžiui, Vokietijoje yra laisvoji rinka, žemės ūkio produktų kainos, tiesioginės išmokos – tos pačios, infrastruktūra – panaši. Tačiau tokio paties našumo žemė Rytų Vokietijoje yra perpus pigesnė nei Vakaruose.”
